Interviu su dar vienu „FK Viltis“ naujoku Arnu Upstu.

Nuo šio sezono į „Vilties“ klubą prisijungė dar vienas naujokas, kuris savo karjerą pradėjo gimtąjame mieste – Druskininkuose. Po to persikėlė į Vilnių, keturis metus žaidė „Žalgiriečio“ akademijoje ir galų galiausiai aštuoniolikmečio keliai atvedė į Mindaugo Bielinsko vadovaujamą komandą.

– Kada pirmąjį kartą pradėjai domėtis futbolu?

– Viskas prasidėjo, kai man buvo 7-eri metai. Tėvas nusivedė mane į futbolo rungtynes, kuriose jis pats žaidė. Man labai patiko ir tiesiog laikui bėgant pradėjau lankyti futbolo treniruotes.

– Savo karjerą pradėjai gimtąjame mieste, bet prieš keturis metus atvykai į Vilnių. Papasakok apie tai plačiau.

– Druskininkuose lygis buvo pakankamai žemas, ieškojau geresnių sąlygų, norėjosi naujos komandos, 9-oje klasėje atvykau į Vilnių, „Žalgiriečio“ akademijoje lygis buvo visiškai skirtingas, iš pradžių buvo labai sunku, visiškai kitas krūvis, bet įsivažiavau ir sekėsi visai neblogai. Esu dėkingas šios ekipos treneriams, išugdė asmenybę, charakterį. Deja, praėjusiais metais patyriau traumą – plyšo priekinis kryžminis raištis. Futbolo nežaidžiau praktiškai metus laiko…

– Nuo šio sezono rungtyniausi „Vilties“ komandoje. Kokie būtų esminiai skirtumai nuo tų klubų, kuriuose žaidei anksčiau? Be to, koks pirmas įspūdis atėjus į pirmąją treniruotę?

– Kol kas labai sunku pasakyti, bet, manau, kad komandoje yra daugiau vyresnių žaidėjų, treniruotėse tenka sunkiau pakovoti, fiziškai sudėtingiau. Prisijungęs pastebėjau, jog viskas vyksta labai profesionaliai, yra akcentuojami net patys smulkiausi dalykai, visokeriopa pagalba, treneriui 10 balų. Taip pat klube yra užsieniečių, tai irgi tenka pabendrauti ir kita kalba, ko anksčiau nebuvo ankstenėse ekipose. Žinoma, dar galiu pridėti, kad komandos kolektyvas labai draugiškas, priėmė labai šiltai.

– Kuris Lietuvos futbolininkas imponuoja labiausiai? Ir ką išskirtum iš Pasaulinio lygio žaidėjų?

– Paulius Golubickas. Puikiai atsiskleidė praėjusiame sezone, protingai žaidžia, labai gerai mato aikštę, tikslūs perdavimai, gali įmušti įvarčius. Manau, kad jis yra tikras pavyzdys tiek man, tiek kitiems. Messi – dėl savo visų sugebėjimų. David Silva – aikštės matymu. Kante – visiškas kovotojas.

– Įsimintiniausias karjeros įvykis?

Kelionė į Švediją. Dalyvavome „Gothia Cup“. Kai gyvenau Druskininkuose, tai kartais vykdavome į futbolo turnyrus gretimose šalyse, pavyzdžiui, Lenkiją, Latviją. Su „Žalgiriečiu“ laimėjome „SKF“ futbolo turnyrą ir tada gavome kvietimą atvykti į Skandinavijos šalį. Buvo neeilinė patirtis pabūti tokiame futbolo festivalyje, visas miestas tiesiog gyveno futbolu tomis dienomis.

– Ką rinktumeisi : žaisti stipresnėje lygoje, bet būti vidutinioku ar silpnesnėje, bet būti lyderiu?

– Vienareikšmiškai tik stipresnėje lygoje, labiau tobulėsi rungtyniaudamas su pajėgesniais.

– Kurioje pozicijoje gebi žaisti geriausiai? Ir ko šiuo metu tau kaip futbolininkui trūksta?

Vidurio saugu, man patinka kontroliuoti kamuolį, atlikti perdavimus. Žinoma, teko rungtyniauti ir kitose pozicijose – atraminio saugo, po puolėju. Labiausiai trūksta fizinio pasiruošimo, metus laiko visiškai nežaidžiau dėl traumos.

Autorius: Evaldas Kasparavičius