Pergalė prieš Alytaus Vidzgirį rezultatu 3:2 pareikalavo tikrai daugiau jėgų ir pastangų, negu buvo galima pagalvoti prieš rungtynes, bet Viltis savo pasiekė, įsirašė dar 3 taškus ir pratęsė savo nepertraukiamą pergalių seriją prieš savo varžovus.

Rungtynės prasidėjo ankstyvu šaltu dušu Vilčiai – jau 5 minutę po ganėtinai nesudėtingoje vietoje prarasto kamuolio svečių ekipa greitai kontratakavo ir, perdavusi kamuolį link baudos aikštelės prieigų, tiksliu smūgiu iš 18 metrų nuo virpsto pasiunčia kamuolį į vartus. Po įvarčio šeimininkai tvirčiau perima kontrolę į savo rankas, pradeda varžovus aktyviai spausti, tačiau tas realių rezultatų per pirmą kėlinį neatneša – apart kelių pusprogių Viltis itin gerų progų taip ir nesusikuria įvarčiui. Tiesa, progų susikurti varžovams taip pat neleidžia – pastariesiems tikrai sunkiai dėl aktyvaus presingo sekėsi pereiti aikštės vidurį, tačiau kelis momentus po kampinių susikurti vis tiek pavyko, nors įvarčiais jie ir nesibaigė.

Vaizdas aikštėje gerokai pasikeitė po pertraukos – Viltis pakoregavo savo išsidėstymą, į aikštę įmetė daugiau vidurio saugų, dėl ko kamuolį tapo gerokai lengviau įžaisti, o pritraukus kelis žaidėjus aikštės viduryje, gerokai laisviau pradėjo jaustis ir FK Viltis puolėjai. Neilgai trukus kelių minučių tarpe Viltis persvėrė rezultatą savo naudai būtent po gerai įžaistų kamuolių ir puikiai atsidengusių puolėjų įkirtimų – dukart iš vartininko aikštelės prieigų tiksliai pasižymi E. Daveiko po dviejų tikslių T. Chomičiaus perdavimų. Minėti kampiniai visų rungtynių metu kėlė galvos skausmą Vilčiai, tad po dar vieno eilinio ir, atrodė, nepavojingo kampinio šeimininkai atsainiai paliko be priežiūros savo kelis varžovus prie tolimojo virpsto, o ten iš arti galva sėkmingai perdavimą uždarę svečiai lygina rezultatą – 2:2. Tiesa, Vilties persvara buvo aiškiai juntama, tad net ir po išlyginto rezultato vaizdas aikštėje visai nepasikeitė: ryškus dominavimas su kamuoliu, aktyvus varžovų presingas ir sėkmingas puolėjų įkirtinėjimas netrukus leido T. Chomičiui šįkart jau pačiam įkirsti iš krašto į baudos aikštelę, kur jo smūgiuotas kamuolys pralenda vartininkui tarp kojų ir suspurda tinkle – 3:2 ir Viltis galutinai perima vadžias į savo rankas. Vidzgirio pavienės atakos kelis kartus dar lyg ir grasina Vilties vartams, tačiau didžioji dauguma progų ir toliau kuriama prie svečių vartų. Ten pritrūksta tikslumo ir koncentracijos, tad rezultatas taip ir lieka nepakitęs iki pat rungtynių pabaigos.