LFF taurėje trečiadienio vakarą susitiko dvi ambicingos ekipos – FK Viltis ir Kybartų Sveikata. Favoritu prieš mačą kažkurią iš jų laikyti buvo labai sunku, nes komandos tik kartą yra žaidusios tarpusavyje – o ir tuomet tai tebuvo draugiškas mačas su ne pačiomis stipriausiomis sudėtimis. Tad susirinkę žiūrovai galėjo tikėtis apylygės kovos.
Rungtynių pradžioje iniciatyva turbūt priklausė aikštės šeimininkams – jie daugiau laiko praleido su kamuoliu ir varžovų aikštės pusėje, pozicinėse atakose atlikdavo po keliolika perdavimų, sugebėdavo išvesti savo priekinės grandies žaidėjus į greitas atakas. Tiesa, su jomis svečiai visai sėkmingai tvarkėsi, o perėmę kamuolį paprasčiausiai kantriai jį įžaidinėdavo nuo pat gynybos linijos.
Ilgais perdavimais maitinami Sveikatos puolėjai protarpiais išeidavo į greitesnes atakas, tačiau ten arba užtikrintai sužaisdavo vartininkas, arba išsivalydavo gynėjai. Pirmojo kėlinio pabaigoje tokia Sveikatos taktika pasiteisino – kantrus žaidimas privedė prie to, kad patys per daug nelėkdami į priekį sulaukė klaidos iš savo varžovų baudos aikštelėje ir iš arti tiksliai nuginklavo Vilties vartų sargą.
Antrajame kėlinyje šeimininkai buvo priversti mesti didesnes pajėgas į priekį, o Sveikata laikėsi to paties žaidimo braižo – aikštės viduryje visas atakas stabdydavo pražangomis ir ramiai visi sugrįždavo į savo baudos aikštelės prieigas. Laikui bėgant Vilties gynyba vis retėjo, tad tai atvėrė plotus Sveikatai kontratakuoti, kuo jie puikiai ir pasinaudojo dar du kartus išbėgdami į akistatas su vartininku.
Iki tol Viltis sukūrė ne vieną itin dėkingą situaciją pasižymėti, tačiau arba pritrūkdavo puolėjų meistriškumo, arba stebuklingai sužaisdavo vartininkas, arba paskutinėmis akimirkomis kamuolį nuo kojos nuimdavo Sveikatos gynėjai. Kol kas juodas sezonas rezultatyviausiam mūsų praėjusio sezono žaidėjui Tomui Chomičiui, kuris šiame mače nerealizavo net 3 nuostabių progų, atsidūrę 1×1 su priešininkų vartininku.
Rezultatas 0:3 ir nors Sveikata tądien ir buvo stipresnė, įvykiai aikštelėje galėjo susiklostyti visai kitaip, jeigu šeimininkams būtų bent minimaliai labiau šypsojusis fortūna. Maža to, nuotraukoje galima pamatyti, kaip buvo sužalotas Vilties futbolininkas, po ko pastarasis praktiškai negalėjo paeiti ir buvo greitosios medicinos pagalbos medikų nugabentas į ligoninę.
„Rungtynės nebuvo mielos ir smagios. Labiau priminė regbio, o ne futbolo mačą. Žinoma, ant varžovų gali pykti tik už kvailus pasakymus „ne šaškėm žaidžiam” (dar labiau gaila tokius žodžius buvo išgirsti ir iš teisėjo), tačiau už pastarųjų grubų žaidimą labiausiai atsakingas yra arbitras. LFF Taurėje, kaip žinia, šeimininkų ekipa susimoka už teisėjus, todėl turbūt toji komanda labiausiai ir tikisi, jog buvo mokama už kokybišką paslaugą. Vakar dienos mače tokios tikrai negavome nei mes, nei svečiai. Labai nusivyliau teisėju Vilium, kuris visiškai nesaugojo žaidėjų ir nuo pat susitikimo pradžios leido suprasti, jog šiandien galima žaisti ant traumų ribos. Deja, tų skaudžių traumų išvengti ir nepavyko. Kalbant apie žaidimą – tai nieko keisto, jog pralaimėjome. Kai neįmuši išbėgęs vienas prieš vartininką 3 ar 4 kartus – tokiame lygyje tau ne vieta”, po mačo pasakojo klubo treneris Mindaugas Bielinskas.