Vis labiau įsibėgėjant LFF II lygos pirmenybėms, tęsiame naujokų pristatymą. Liko vos pora jų ir šiandien dalinamės itin išsamiu pokalbiu su naujuoju klubo gynėju Kasparu Naskausku.
Kasparai, esi vienas jauniausių klubo žaidėjų, tačiau jau turi nemažą patirtį šioje sporto šakoje. Galėtum papasakoti daugiau nuo ko prasidėjo ir kaip vystėsi tavo futbolo karjera?
Turbūt kaip ir daugelis sportininkų futbolą pradėjau žaisti su draugais kieme. Vienas draugas jau žaidė mano miestelio Lentvario vaikų komandoje „Kaitra“ ir pakvietė į treniruotes mane, tai buvo berods 2002m. Komanda buvo nemaža ir joje treniravosi gana skirtingo amžiaus vaikai – aš buvau turbūt jauniausias. Po poros metų daugelis patraukė savais keliais, todėl teko ieškotis naujo klubo, nes labai norėjau žaisti futbolą. Taigi antroji mano komanda buvo FM Ateitis, kurioje treniravausi nelabai ilgai, apie metus. Neatsimenu dėl kokių priežasčių, bet iš FM Ateities perėjau į FK Vėtrą jaunimo komandą, ten tikriausiai treniravausi ir žaidžiau 2004 -2006 metais. Tais metais ryšys su futbolo laikinai nutrūko, nes perėjau į kitą mokyklą ir daugiau dėmesio skyriau mokslams. Futbolą pakeitė kita sporto šaka – lengvoji atletika. Bėgiojau trumpas distancijas, sekėsi gan neblogai, turėjau apdovanojimų respublikiniu mastu. Tačiau po poros metų supratau, kad be futbolo gyventi negaliu ir panorau vėl grįžti į žaliąją veją. 2010m. prisijungiau prie FK Trakai komandos. Ten sutikau ir jau senų pažįstamų ir naujų veidų. Labiausiai kolektyve patiko treneris V. Jančiauskas, kuris mano kaip futbolininko karjerai labai daug ką reiškė. Tuo metu pradėjau žaisti sekmadienio futbolo lygoje, vėliau  II lygoje, galiausiai teko žaisti už FK Trakų A lygos dublerių komandą, vėliau I lygoje. 2016 m. teko atsisveikinti su Trakų komanda ir ieškotis naujo klubo. Pasirinkau Vilties klubą ir esu tuo patenkintas.
Prie „Vilties” prisijungei netikėtai. Ar iškart nutarei priimti kvietimą ar dvejojai?
Tikrai norėjau žaisti II lygoje ir labai norėjau rasti klubą, kuris žaidžia būtent šioje lygoje. Anksčiau apie Vilties komandą girdėjau nedaug, galbūt tik vienas draugas joje buvo žaidęs, todėl nelabai žinojau, kas tai per komanda. Kai gavau pasiūlymą ateiti į treniruotę – peržiūrą, pradėjau domėtis šia komanda ir likau sužavėtas. Man patiko ne tiek komandos pasiekimai, bet kelias, kurį ši komanda nukeliavo einant link II lygos. Tai buvo pirmas geras motyvas. Antras atsirado po pirmosios treniruotės, kai susipažinau su komanda. Tokie draugiški, linksmi ir siekiantys bendro tikslo žmonės išsklaidė visas dvejones ir prie komandos nusprendžiau prisijungti nedelsiant.
Praėjusiame sezone atstovavai antrąją Trakų komandą. Galėtum palyginti buvusį klubą ir dabartinį („Viltį”)?
Iš tikrųjų gana sunku lyginti su antrąja Trakų komanda todėl, nes su vienais žaidėjais treniruodavausi, o su kitais žaisdavau. Kalbant apie žaidimo lygį, manau, kad Vilties komanda galėtų pasipriešinti dabartinei Trakų B komandai, nes Viltyje tikrai yra gerų žaidėjų, galbūt kol kas trūksta susižaidimo. Iš treniruočių pusės, žinoma Trakuose turėdavau treniruotes kiekvieną dieną, išskyrus sekmadieniais, todėl krūvis buvo didesnis. Tačiau Vilties tiek kolektyvas, tiek žaidėjų požiūris yra daug rimtesnis, nes visi nori laimėti, siekti aukštesnio lygio. Apibendrinant galiu pasakyti, jog perėjimas iš aukštesnės lygos į žemesnę, nieko nereiškia. Iš tikrųjų jaučiuosi perėjęs į stipresnę ir vieningesnę komandą, su kuria tikiu, kad galime pakilti į pirmąją lygą.
Nuo pat sezono pradžios treneris tave įsivaizdavo centro gynėjų pozicijoje. Ar pačiam nėra keista, neįdomi ši pozicija? Kaip sekasi adaptuotis joje?
Iš tikrųjų kol kas gan sunku žaisti šioje pozicijoje. Kažkada seniai porą kartų teko žaisti vidurio gynėju sekmadienio futbolo lygoje, tačiau paprastai žaisdavau krašto saugu, vėliau krašto gynėju. Todėl galbūt dar trūksta to supratimo, susižaidimo komandoje ir patirties naujoje pozicijoje. Iš vienos pusės, puolimo metu, kai mes laikome kamuolį, sekasi gan neblogai, patinka „paraišioti“ kamuolį, bet sunkiau yra gintis, išlaikyti nuošalės liniją. Tačiau su laiku manau įgysiu patirties, stengsiuos analizuoti savo klaidas, daryti išvadas ir tobulėti šioje pozicijoje, kad galėčiau pilnavertiškai padėti savo komandai žaidime.
Futbolas tavo gyvenime tikriausiai neabejotinas favoritas. Kai atrodytų kitų sporto šakų trejetukas nuo įdomiausios iki mažiau įdomios?
Iš tikrųjų mėgstu ekstremalų sportą ir ekstremalius dalykus, įvairius „Red Bull competitions“. Tačiau jei kalbant apie įprastas sporto šakas, nesu mėgėjas jų žiūrėti ar jomis domėtis, labiau mėgstu dalyvauti pats. O trejetukas atrodytų taip: 1 – tinklinis; 2 – kalnų dviračių sportas; 3 – ledo ritulys.
Įvardink tavo manymu pagrindines 2 ar 3 problemas, dėl kurių stringa „Vilties” žaidimas šio sezono pradžioje?
Visų pirma manau dar trūksta susižaidimo ir vienas kito supratimo, nes komandoje yra naujokų. Sunku žaisti ir suprasti žmogų, su kuriuo žaidžiama mažai laiko, todėl žaidime kartais gaunasi netikslūs perdavimai, nesusipratimai. Taip pat kai kuriems žaidėjams galbūt trūksta patirties ar pasitikėjimo savimi, bet dar tik sezono pradžia, todėl manau vėliau pasitikėjimas ir kamuolio kontrolė užaugs. Žinoma nemažai spragų yra gynyboje dėl to paties nesusikalbėjimo ir taktinių išsidėstymų, bet su laiku jų nebeliks.
Studijuoji LEU. Ar turi jau kažkokių vizijų, ką veiksi pabaigęs šį universitetą? Kokia veikla tau yra įdomi, mėgstama be studijų?
Iš tikrųjų norėčiau būti futbolo arba fizinio rengimo treneriu, nes tai man yra arčiausiai prie širdies. Neatsisakyčiau ir mokytojo specialybės, bet tik ne Lietuvoje, nes jau esu ragavęs pedagogo duonos ir žinau kokio skonio ji Lietuvoje. Apart studijų mėgstu sportuoti lauke, bėgioti, važinėti dviračiu, žaisti tinklinį. Taip pat mėgstu aktyvų poilsį, keliauti, turiu motociklą, kuris vasarą atstoja daugumą pramogų.
Jeigu „Vilčiai” reiktų rinkti naują ekipos kapitoną. Už kurį žaidėją ir kodėl būtų tavo balsas?
Tikiuosi nereikės rinkti naujo kapitono, nes manau, kad dabartinis yra tikras autoritetas, žino kaip suvaldyti komandą, gerai mato aikštę, yra geras pavyzdys kitiems žaidėjams. Tačiau, jeigu jau reiktų rinkti kitą kapitoną, tai mano balsas atitektų Lechui Pečuro, nes jis taip pat ne tik gerai valdo kamuolį ir mato aikštę, bet taip pat turi pakankamai patirties būti kapitonu.
Ar manai, jog ekipa šiemet yra pajėgi finišuoti prizininkų trejetuke LFF II lygoje? Ir ar jai tavo manymu tai pavyks padaryti?
Futbolas yra nenuspėjamas dalykas, visos komandos sezono pradžioje gali atrodyti vienaip, o sezono eigoje žaisti kitaip. Manau, kad mūsų komanda yra pajėgi būti trejetuke ir aukščiau, dėl to čia ir žaidžiu. O šiaip viskas priklauso nuo noro ir charakterio, tad manau, kad tikrai pavyks tapti prizininkais.