Išbandymas prieš taip pat vieną pajėgiausių lygos ekipų Kazlų Rūdos Šilą pasibaigė skaudžiu pralaimėjimu – po prasto pirmojo kėlinio Viltis savo varžovų pavyti nebesugeba ir teisėjo švilpukas aidi švieslentėje degant 2:3.

Nuo pirmųjų minučių buvo galima pastebėti, jog Šilo ekipa rungtyniauja labai savotišku ir neįprastu stiliumi – visas žaidimas vyksta principe be aikštės vidurio ir kaip įmanoma greičiau aukštus kamuolius siunčiant priekyje laukiantiems puolėjams. Tiesa, toks žaidimo stilius pasirodė ir labai efektyvus – turėdami savo sudėtyje gerai antrajame aukšte kovojančius žaidėjus Šilas labai pavojingai numesdavo kamuolius iš gilumos įkertantiems žaidėjams ir nuolatos grasino šeimininkų vartams. Didžioji dauguma tų išvedimų ir numetimų įvykdavo po Vilties pernelyg lengvai atiduotų kamuolių, tad iš dalies prasta gynyba turbūt labiausiai buvo nulemta prasto puolimo. Po pirmo kėlinio būtent po prarastų kamuolių atakuojant ir po numetimų galva svečiai ir pirmavo 0:2.

Antrajame kėlinyje vaizdas kiek pasikeitė, kai Viltis ėmė kantriau užsibūti su kamuoliu varžovų aikštės pusėje, tačiau svečiai labai pavojingai kontratakuodavo po ne tik staigiai perimtų kamuolių, bet ir po, atrodė, paprasčiausių išsivalymų iš savo baudos aikštelės prieigų – kartais net susidarydavo įspūdis, jog Šilo žaidėjų aikštelėje daugiau. Kai rezultatas jau tapo 0:3 po eilinės kontratakos, Viltis į aikštės vidurį įmetė kelis papildomus žaidėjus, tad jau netrukus galėjome pamatyti daugiau variantų priekyje, dar kantresnes atakas ir išvedimus tiek į priekį, tiek į kraštus. Iš kelių susikurtų progų rungtynėms einant į pabaigą pavyko realizuoti dvi ir sukurti papildomą intrigą rungtynių pabaigoje, tačiau to trečiojo realaus šanso taip ir pritrūko.

Taip pat verta pastebėti, jog A. Stankevičius, ilgametis Vilties žaidėjas ir viena iš pagrindinių klubo figūrų, sužaidė kol kas paskutinį savo mačą Vilties gretose. Nuoširdžiai jam dėkojame už svarų indėlį ir linkime visokeriopos sėkmės.