Viltis ir toliau tęsia savo nepernelyg sėkmingą startą II lygoje – šįkart net 0:6 nusileista Vilniaus Paneriui, kurie, panašu, turi visai nemažų ambicijų pakovoti dėl medalių.
Rungtynės prasidėjo aktyviu Panerio žaidimu ir kurį laiką Viltis buvo užspausti savo aikštės pusėje, tačiau atlaikiusi pirmąją bangą šeimininkų ekipa ir pati protarpiais pabandė pereiti į pozicines atakas. Tiesa, ganėtinai greitai buvo praleistas pirmasis įvartis, po kurio principe Viltis pateko į žaidybinę ir emocinę duobę, iš kurios išsikapanoti taip ir nebepavyko. Varžovai ganėtinai nesudėtingai kūrė pavojingas atakas aikštės viduriu, kur Viltis realiai ne tik kad atakose neatsakydavo niekuo panašiu, bet ir besigindami palikdavo pernelyg didelius tarpus bei, atrodė, neužtektinai kibiai gindavosi vienas prieš vieną.
Iš kitos pusės žiūrint, nenuostabu, kad Panerys iškovojo įtikinančią pergalę – komandos sudėtyje yra daug individualiai pajėgių žaidėjų, turinčių užtektinai aukštesnių lygų patirties. Tuo tarpu Viltis klydo pernelyg daug ir nedovanotinose vietose, jiems stigo judėjimo be kamuolio ir individualiai geresnio žaidimo vienas prieš vieną. Be to, ir kamuolio įžaidimas nuo savų vartų tikrai akivaizdžiai strigo – aukštais perdavimais po varžovų presingo Viltis buvo priversta ne kartą siųsti kamuolį į priekį, kur atakuojantiems žaidėjams jau nebeužtekdavo jėgų pakovoti dėl kamuolių. Gynyboje reguliariai atsikirsdavę šeimininkai taip pat visų rungtynių metu laikydavo pernelyg didelius tarpus tarp savo skirtingų pozicijų žaidėjų, tad Panerys dažnai net ir iš pozicinių atakų sugebėdavo išvystyti greitas kontratakas. Visa tai sudėjus į krūvą ir turime pakankamai dėsningą ir labai nesėkmingą Vilčiai rezultatą.