Po pakankamai nesėkminigo starto II lygoje Viltis visą savo dėmesį sutelks į sekmadienį LFF stadione vyksiantį LFF Sharp taurės susitikimą, kuriame susigrums su Vilniaus Vyčiu. Nors pastarieji savo sudėtyje ir turi pakankamai neblogai Vilčiai pažįstamų žaidėjų, o su dalimi iš jų teko varžytis ir 7×7 žiemos taurėje sportimoje, tačiau abi ekipos nei oficialių, nei draugiškų tarpusavio runtynių dar nėra turėjusios, tad rungtynių derbiu vadinti kol kas tikrai dar neapsiverstų liežuvis.
Didesnę psichologinę našta greičiausiai kris ant Vyčio pečių – pastarieji šiuo metu rikiuojasi pirmosios lygos viršutinėje lentelės dalyje, tad prieš antrojoje lygoje rungtyniaujančią ir šiuo metu ne itin gerus rezultatus rodančią Viltį daug sunkumų neturėtų kilti. Vytis jau kelintą sezoną pasižymi labai neblogu fiziniu pasiruošimu bei efektyviu standartinių situacijų išnaudojimu, tuo pačiu sugebėdami tankiai ir kietai gintis savo vartus. Toks žaidimo stilius istoriškai yra ganėtinai nepalankus Vilčiai, tačiau Vyčiui taip pat nederėtų užmiršti ir pakankamai neblogo būsimo varžovo žaidimo pozicinėse atakose, mokėjimo sukontroliuoti kamuolį aikštės viduryje ir taip pat darnaus žaidimo besiginant.
Praėjusiais metais Viltis kartą jau buvo įrodžiusi savo pranašumą prieš tuomet dar pirmojoje lygoje rungtyniavusį Utenį, tad netikėtumo faktorius šįkart jau bus gerokai blankesnis, ypač kai pati Viltis nesistengia slėpti savo ambicijų pasirodyti LFF Sharp taurėje kaip įmanoma geriau. Kiek realu yra vėl įveikti pirmosios lygos lyderiaujančią ekipą, didelis klausimas, ypač turint omenyje, kad antrieji kėliniai žemesnėse lygose rungtyniaujančioms ekipoms paprastai būna jau fiziškai sunkiai pakeliami. Dėl šios priežasties greičiausiai viską nulems pirmasis rungtynių kėlinys: jeigu Vilčiai pavyks atsilaikyti pradžioje, apsipratę ir sutankinę gynybą antrajame kėlinyje jie gali ištempti ir iki rungtynių pabaigos. Tačiau pralaimėjus pirmąjį kėlinį atsitiesti su greitai senkančiais jėgų rezervais Vilčiai bus keblu.