Prieš pirmo rato pabaigą skelbiančias rungtynes su “Katastrofa”, kalbiname vieną ekipos gynėjų Aleksandr “Sania” Anšons. Aleksandras prie komandos prisijungė praėjusiais metais ir yra vienas geriausiai komandoje žaidžiančių galva asmenų. Kai yra keliamas aukštas kamuolys varžovų puolėjams, visada gali išlikti ramus – Sania tą kamuolį pasiims.
Sania, kada pirmąsyk prisilietei prie futbolo kamuolio? Ar iškart gimė meilė šiam žaidimui?
Pirmus savo žingsnius futbole žengiau mokykloje, kai man buvo 7 metai. Tėvai paprašė rasti kokį nors užsiėmimą po pamokų. Buvo įvairių pasirinkimų, tačiau kaip ir dauguma mano klasiokų, pasirinkau futbolą. Visiems mano draugams pradėjo patikti šis žaidimas, todėl natūralu, kad mokykloje ir populiariausiu žaidimu buvo ne krepšinis, kaip visoje Lietuvoje, o būtent futbolas. Todėl nuo pat vaikystės pamilau šį žaidimą.
Kokiose komandose esi žaidęs ir kaip sekėsi?
Niekur per daug nesu žaidęs. 7 metus atstovavau mokyklos komandą. Per tuos metus išbandžiau save visose pozicijose, trejus metus teko pastovėti ir vartuose. Kai suėjo 14metų, atėjau į “Žalgirio” futbolo mokyklą. Tada galutinai nusprendžiau kad noriu žaisti gynyboje. Sekėsi gan neblogai. Vieną kartą buvau pakviestas sužaisti už “Žalgirio” dublerių komandą, bet pasirodžiau nelabai sėkmingai ir daugiau nebekvietė.
Kaip tavo keliai pasuko į “Viltį”?
Kai baigiau futbolo mokyklą nusprendžiau baigti su futbolu, nelabai ir buvo variantų prie kokių komandų galima prisijungti, tačiau praėjus vos 4 mėnesiams supratau, kad ilgiuosi futbolo ir tada pradėjau ieškoti komandos. Užsukau į Sekmadienio futbolo lygos puslapį ir pirmas skelbimas kurį pamačiau buvo “Vilties” komandos. Jie ieškojo jaunų žmonių naujam sezonui. Susirašiau su komandos vadovu Mindaugu per elektroninį paštą, sužinojau visą reikiamą informaciją ir taip baigėsi mūsų bendravimas. Tačiau po kelių dienų patikrinęs el- paštą pamačiau žinutę su kvietimu ateiti į draugiškas rungtynes Sportimoje. Ilgai galvojau pabandyti ar ne, buvo daug dvejonių dėl galimo nepritapimo komandoje. Girdėjau, kad komanda žaidžia labia technišką futbolą, akcentuotą trumpais, greitai sperdavimais. Vis dėl to paskutinę akimirką apsisprendžiau ateiti į rungtynes. Savo sprendimu nesigailiu, nes nuo to laiko tapau “Vilties” kolektyvo nariu.
Šį sezoną pradėjai ant suolo, bet dėl išretėjusių gretų pamažu pradedi įsitvirtinti gynybos pagrinde. Ar nebijai, kad pasveikę ir grįžę draugai atims iš tavęs starto vietą?
Aišku malonu pradėti rungtynes starte. Atsiranda papildoma motyvacija įrodyti sau ir kitiems, kad esi vertas startinės vietos ne vien šiose rungtynėse, bet ir visose kitose. Su kiekvienomis varžybomis jaučiu vis didesnį pasitikėjimą ir iš komandos draugų. Jeigu toliau sėkmingai rungtyniausiu ir dirbsiu per treniruotes, tai vis dažniau pradėsiu rungtynes pagrindinėje sudėtyje. Konkurencija tik priverčia daugiau dirbti.
“Viltis” šiemet atrodo ypatingai stipriai. Ar artėjanti pusantro mėnesio pertrauka nepakiš kojos ir neprivers “atsileisti”?
Sezonas kolkas klostosi labai gerai, kiek žinau tai buvo geriausias startas per visą klubo istoriją. Pasimokėm iš praėjusių metų klaidų. Turėjom gerą fizinį pasiruošimą, draugiškų rungtynių ciklą su stipriomis komandomis, sudetis dar labiau susižaidė, nenuvertinom varžovų. Per atostogas stipriai neatipalaiduosim. Bent vieną kartą per savaitę vis tiek susirinksim pajudėti, bus ir draugiškų rungtynių, todėl manau būsim pasiruošę antram ratui.
Šio mėnesio pabaigoje “Viltis” keliaus į Kybartus, kur draugiškame mače susitiks su II lygoje žaidžiančia “Sveikatos” komanda. Ko tikiesi iš šios nemažai laiko planuotos išvykos?
Tai bus pats grėsmingiausias varžovas šiais metais. Komanda yra visai kito lygio nei sutiktos ekipos SFL čempionate, ji yra II lygos vidutiniokė. Per rungtynes pamatysim ko iš tikrųjų esame verti, ar galėsim taip pat kontroliuoti kamuolį ir tuo pačiu žaidimo tempą, ir žaisti trumpą pasąkaip lygoje. Kaip visada, žaisime tik dėl pergalės.