2008 metų pradžioje, Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, tyliai ir paslapčia galima buvo išgirsti gandų apie bene kuriamą futbolo klubą. Pirmieji metų mėnesiai buvo skirti būsimo klubo žaidėjų paieškai. Atranka nepasižymėjo išradingumu, žaidėjams keliami kriterijai nereikalavo itin didelių futbolo sugebėjimų. Savaitė po savaitės ir jau turime komandos sudėtį, juridinį statusą bei oficialų ekipos pavadinimą. FK “Viltis” gimimo diena skelbiama balandžio 3 dieną, o klubo steigėju ir direktoriumi tapo Mindaugas Bielinskas.

2008 metų sezonas – ieškojimas savęs

Tais pačiais metais komanda dalyvavo pirmame čempionate. Tai buvo 2008 metų SFL D2 pirmenybės, sudarytos iš 9 komandų. Sužaidėme 8 rungtynes, laimėjome vos sykį. Taigi, po pirmojo rato apatiniuose lygos divizionuose įvyko komandų išmaišymas. Antrajame (rudens) rate sekėsi kiek geriau, tačiau vis vien per 11 rungtynių „Viltis“ laimėjo vos 3 kartus, 2 mačai baigėsi lygiosiomis. „Carlsberg“ taurės turnyro debiutas buvo sėkmingas. Oficialiose pirmose komandos rungtynėse nugalėjome „Šaltupį“ 3:2. Tačiau netrukus kritome antrajame etape, ten nusileidę net 1:7 „Navigatoriams“. Debiutiniame sezone ne sykį teko į rungtynes vežtis neregistruotus žaidėjus, buvo minčių net apie komandos išformavimą, nes organizaciniai dalykai absoliučiai nesisekė.

2009 metų sezonas – kardinalūs pokyčiai ir savojo žaidimo braižo atradimas

Sukandus dantis, radus savyje motyvacijos buvo sumanyta atlikti ženklų klubo sudėties „pravalymą“. Tuomet priešsezonyje komandą paliko 17 žaidėjų, o naujokų buvo net 26. (Ko gero, dar niekam nėra tekę pasiekti tokio transfer’ų skaičiaus). Taigi pradėję treniruotis bei namų rungtynes rengti „Žalgirio“ bazės stadione, pradėjome demonstruoti ir puikius rezultatus. Rungtyniavome 2009 metų D1 divizione, kur pirmajame rate buvo parodytas iki šiol geriausias gynybinis futbolas. Per 11 žaistų rungtynių iškovojome 8 pergales, 2 kartus sužaidėme lygiosiomis ir DĖMESIO: praleidome vos 3 įvarčius! Antrajame rate dauguma ekipos lyderių išvyko į užsienį, tad nukentėjo ir rezultatai (11 rungtynių, 3 pergalės, 3 lygiosios). „Carlsberg“ taurėje pirmajame etape stebuklingai išsigelbėjome ir Tomo Smalakio dėka nugalėjome 2:1 „Advoco“. Antrajame etape tik po 11 m. baudinių palaužėme ypač pajėgią „Kiemo“ vienuolikę, aštuntfinalyje – jau nebeegzistuojančią medkirčių, „Klevo“ komandą (5:0), o istoriniame ketvirtfinalyje nusileidome vėlgi po 11 metrų baudinių (tiksliau 9 metrų, nes aikštelėje buvo per tamsu smūgiuoti baudinius iš 11 metrų atstumo) loterijoje „Viesulo“ vyrukams. Taigi, sezonas gavosi eksperimentinis, bet jau šiek tiek optimistiškiau nuteikiantis ateičiai. Tais pačiais metais pirmą kartą dalyvavome ir „Sportimoje“ rengiamame 7×7 žiemos turnyre. Ten per vieną čempionatą iš D diviziono pakilome iki B. Tą žiemą „Vilties“ tokio formato futbole sustabdyti niekas negalėjo, todėl iškovojus net 24 pergales laimėjome teisę sekančią žiemą mėginti laimę B divizione. Iš esmės 2009 metų žiemą ir atsirado komandos dabartinis žaidimo braižas. T.y. trumpi perdavimai bei akcentuota kamuolio kontrolė.

2009

2010 metų sezonas – debiutas LFF taurėje ir įsimintiniausias visų laikų mačas Dilgynėje

2010 metų sezone permainų komandos sudėtyje buvo jau mažiau. Nors rungtyniavome D2 divizione, tačiau lyga tais metais nusprendė, jog po pirmojo čempionato rato nebebus jokių komandų permaišymų. „Viltis“ 2010 metais sužaidė du skirtingus ratus. Pirmajame absurdiškai buvo pralaimėta tokioms ekipoms kaip „Šaltupys“, „Pionieriai“ar „ZYBAJAZZ“, kai antrame rate pakilome iš pelenų ir sužaidėme puikiai, per 11 rungtynių pralaimėdami vos sykį. Ko gero, labiausiai visiems tąkart atstovavusiems „Viltį“, įsiminė rungtynės Dilgynės stadione prieš „Amstaff“, kuomet pergalė mums būtų atvėrusi duris į C divizioną, bet 80-ąją minutę įmušę įvartį, mes 88-ąją sugebėjome prasileisti ir likome prie suskilusios geldos, o mūsų vietą nusinešė „Pionierių“ kolektyvas. „Carlsberg“ taurėje pasirodėme garbingai. Pirmajame etape palaužėme „Troją“ 3:2, o antrajame tik po labai atkaklios kovos nusileidome Ukmergės „Spartakui“ 1:2. 2010 metų pavasarį FK „Viltis“ debiutavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Taurės turnyre. Debiutinis mačas prieš „Ryto“ futbolininkus baigėsi triuškinančia mūsų pergale 5:0. Antrajame etape sulaukėme, veikiausiai, iki šiol gausiausio būrio žiūrovų palaikymo. Tąsyk „Žalgirio“ stadione vykęs mačas baigėsi 0:1 „Lics“ ekipos pergale, o mūsų įtemptą ir lygią kovą stebėjo gerokai virš 200 žiūrovų. Žiemą ir toliau tęsėme sėkmingą pasirodymą 7×7 formate. Dvylikos komandų įskaitoje (B divizione) likome antri ir su 14 pergalių išsikovojome bilietą į 2011 metų elitinį A divizioną. Vos per 2 metus nuo D iki A.

2010

2011 metų sezonas – istorinis „šuolis“ iki B diviziono

2011 metų sezone atsitiko tai, ko iki tol niekad nebuvo. Kaip žinia, praėjusiame sezone nepatekome tarp 3 stipriausių ekipų, kurios įgauna teisę žaisti aukštesniame divizione, tačiau dar pačioje pavasario pradžioje buvo nuspręsta susijungti su „Širvėnos“ klubu. Žinoma, tas susijungimas buvo labiau formalumas, nes į mūsų komandą atėjo lygiai 2 žaidėjai iš tos ekipos. Taigi, viskas liko kaip buvo ir mes per vieną dieną tapome C diviziono komanda, su tuo pačiu pavadinimu ir juridiniu statusu. Tačiau tai dar ne viskas. Netrukus atsilaisvino vieta ir B divizione, bet kadangi buvusi „Širvėna“ užėmė C divizione 8-tą vietą, o aukščiau esančios komandos kilti aukštyn atsisakė, mes jau sekančią dieną sutikome keltis į antrą pagal pajėgumą divizioną. Iš D2 į B. Daug dėmesio ir kritikų kalbų sulaukęs įvykis, tačiau viskas liko tik kalbomis, o mes debiutavę kiek aukštesniame lygyje pasirodėme pakankamai solidžiai. Užimta 7-oji vieta ir šioks toks apsiuostymas gavosi tikrai į naudą. „Carlsberg“ taurėje dar sykį nukeliavome iki ketvirtfinalio. Pirmajame etape pasityčiojome (12:1) iš „Reaktyvo“, antrajame – tik po 11 metrų baudinių palaužėme „Olimpija“, o jau aštuntfinalyje po tokios pat loterijos išmetėme ir „Carlsberg“ vyrus jų pačių stadione. Ketvirtfinalyje tik po labai atkaklios kovos nusileista „Legionui“ ir antrą kartą istorijoje buvo krentama šioje turnyro stadijoje. LFF Taurėje antrus metus iš eilės mėginome laimę. Šįsyk burtai mus suvedė su Alytaus „Centro“ ekipa, tad birželio pradžioje nuostabiame Alytaus stadione nusileidome varžovui 1:2. Žiemos metu debiutavome elitiniame A divizione ir tai buvo prasčiausias pasirodymas komandos istorijoje. Nepakankamas praktikos ir treniruočių kiekis neleido mums išsaugoti vietos A divizione ir užėmę paskutinę vietą, kritome į B.

2011

2012 metų sezonas – permainos lygoje ir per plauką nuo III lygos

2012 metų sezone Vilniaus futbolą sukrėtė didžiulės permainos. Po ilgą laiką trukusių pykčių tarp VAFF ir SFL įsikišo LFF, ko pasėkoje buvo įkurta VRFS. Taigi visas Vilniaus futbolas buvo padalintas į 3 lygas (III, IV ir V). Į III lygą persikėlė visos A diviziono ekipos, iš likusių divizionų buvo sulipdyti lygiagretūs A1, A2 bei B1, B2. „Viltis“ sezoną praleido A1 divizione, kur pirmajame rate gerokai buksavusi ir pasiekusi totalų žaidybinį dugną, antrajame rate reabilitavosi ir finišavo trečioje turnyrinės lentelės vietoje. Gaila, teisę keliauti į III lygą gavo tik pirmos dvi komandos. Likome per plauką nuo jų. „Carlsberg“ taurėje dar sykį pasiekėme ketvirtfinalį ir jau trečią kartą istorijoje ten baigėme savo pasirodymą. Pirmajame etape purvinuose palaužtas „Reaktorius“, antrajame – išvykoje „Salininkai“, o taurės aštuntfinalyje tik po protesto pateikimo „Vilčiai“ buvo užskaityta techninė pergalė prieš „Kiemą“ 3:0. Ketvirtfinalyje kovėmės prieš „Fakyrus“ ir tik pabaigoje mačo praleidę du įvarčius, privalėjome pripažinti pastarųjų pranašumą. LFF Taurėje žaidėme ir 2012 metais. Burtai lėmė, jog pirmąjį etapą praleidžiame be žaidimo, o antrajame etape mūsų priešininku buvo gerai pažįstami „Ave.Ko“ futbolininkai. Deja, bet po tragiško pirmojo kėlinio, antrajame paprasčiausiai nebeužteko laiko ir nusileidome svečiams 2:4. Esminiu sezono įvykiu tapo Tomo Chomičiaus prisijungimas prie komandos. Pirmuose sezonuose vos kelis mačus sužaidęs žaidėjas, 2012-ųjų metų sezone grįžo ir tai padarė su trenksmu. Įmušęs 15 įvarčių per nepilną sezoną, tapo didžiausiu metų atradimu ir „Vilties“ žaidimą atakoje perkėlė į visai kitą lygmenį. Žiemos sezone vėl iš naujo atradome savo žaidimą. B diviziono dvyliktuke likome antri (į priekį praleidę tik I lygos žaidėjų prisirinkusį „R-faktorių“) ir antrą kartą ekipos istorijoje išsikovojome teisę rungtyniauti elitiniame A divizione.

2012

2013 metų sezonas – čempioniškas žaidimas ir istorinės aukštumos

2013-ųjų metų sezonas tapo geriausiu iš visų. Iš kiemo komandos tapome rimtu, solidžiu klubu su normaliais rėmėjais, puikiu namų stadionu, video apžvalgomis, nuotraukų albumais ir panašiais dalykais, kurie ekipą išpopuliarino visame Vilniuje. Internetinėje erdvėje ne ką tenusileidome Panevėžio „Ekranui“ ar Vilniaus „Žalgiriui“. Rezultatai buvo taip pat puikūs. Sezoną pradėjome tame pačiame A1 divizione. Startas nebuvo lengvas, tačiau vėliau įsivažiavome ir ėmėme triuškinti priešininkus stambiais rezultatais (kai kuriuos net dviženkliais). Sezono viduryje buvo pasiektas „Vilties“ oficialių laimėtų rungtynių iš eilės rekordas – sekė 12 pergalių viena po kitos. Viso teko „išgyventi“ net 23 nepralaimėtas oficialias varžybas iš eilės (iš jų net 20 pergalių). Be didesnio vargo pavyko laimėti A1 divizioną, o didžiajame SFL finale subombarduoti ir „Olimpiją“ 7:1. Taigi „Viltis“ tapo IV lygos čempionais ir išsikovojo teisę 2014-ųjų metų futbolo sezoną pradėti III lygoje. „Carlsberg“ taurėje taip pat gerinome rekordus. Pirmuose etapuose nukovėme „TEC“ (3:2) bei „Trivartį“ (7:1), aštuntfinalyje nepasigailėjome „Vovos“ (5:1), o užkeiktajame ketvirtfinalyje pagaliau iš turnyro pašalinome ir „Fakyrus“ (4:2). Deja tik nepalankūs burtai jau pusfinalyje mus suvedė su šių metų neabejotinais III lygos čempionais „TAIP“ futbolininkas, kurie tą vakarą buvo pranašesni (0:4). Žiemą vėl grįžome į „Sportimos“ maniežą, kur antrą kartą ekipos istorijoje mėginsime laimę stipriausiame miesto 7×7 pirmenybių divizione. Šiemet esame nusiteikę bei pasiruošę žymiai rimčiau ir galime garantuoti, jog 2011-ųjų metų žiemos fiasko nepasikartos.

2013