LFF II lygos pirmenybių Rytų zonoje prasidėjo vasaros pertrauka. Daugeliui komandų įveikus 10 turų, pirmenybės beveik įpusėjo. „Viltis“ aštuonių ekipų turnyre rikiuojasi per patį vidurį – kartu su „Visagino“ futbolininkais turi surinkusi 13 taškų ir tik dėl blogesnio įvarčių santykio žygiuoja penktoje vietoje. Apie komandos pasiekimus per pirmąją sezono pusę kalbamės su ARAS birželio mėnesio geriausiu žaidėju Vaidotu Pajarsku.
20160511_231542
Nors į vasaros pertrauką „Viltis“ žengia laimėjusi prieš „TERA“, tačiau iki tol buvo keturios nesėkmės paeiliui, o bendras įvarčių santykis tuo periodu net 0:7. Kuo paaiškintum tokius nuviliančius ekipos rezultatus?
Pagrindinė problema, sakyčiau, buvo komandos sudėtyje – neretai nesurinkdavome stipriausių savo žaidėjų, dalis tebesigydo traumas, kita dalis dar nespėjo po jų atsigauti. Visa tai lemia, kad paskutiniu metu sunkiai mušame įvarčius ir nesėkmingai kombinuojame atakose su vis besikeičiančia sudėtimi, tad nors gynyba labai ir nešlubuoja, bet laimėti neįmušus vis dar neišmokome.
Kas pasikeitė dvikovoje su „TERA“, kad pavyko ne tik laimėti, bet ir nepraleisti įvarčio į savus vartus?
Sakyčiau, jog čia suveikė du faktoriai – tai, kad turėjome rimtą pokalbį komandoje apie mūsų rezultatus ir žaidimą, kas pridėjo papildomos motyvacijos, ir tai, kad varžovas atakose nežaidė labai aštriai ir paprasčiausiai nuo jų atakų buvo pakankamai nesudėtinga gintis. Trūko jiems kelių pagrindinių puolėjų, tai tą aiškiai jutome aikštelėje.
Įvertink „Vilties“ pasirodymą per pirmą sezoną pusę. Kokį pažymį dešimtbalėje sistemoje galėtum parašyti komandai pagal demonstruotą žaidimą?
Vilties pasirodymas pirmojoje sezono pusėje nebuvo rožėm klotas ir pagyrų daug nenusipelnėme. Jeigu ir pavyko kelis mačus atsilikinėjant vis tiek sužaisti kovingai, parodyti savo vieningumą ir įveikti savo varžovus, tai buvo ir tokių rungtynių, kai pasiduodavome praktiškai be didesnio pasipriešinimo. Tad vidurkis ir bus maždaug per vidurį – tarp 5 ir 6, ką puikiai atspindi ir mūsų turnyrinė pozicija lentelėje. Puikiai žinome, kiek sugebame, o sugebame tikrai daugiau, negu esame parodę savo varžovams iki šiol, tad pasiliekame sau visai nemažai erdvės komandinio ir individualaus žaidimo tobulinimui antrojoje sezono pusėje.
Kurią ekipos grandį, tavo manymu, reikėtų labiausiai sustyguoti per vasaros pertrauką?
Sakyčiau, kad visos grandys dar turi kur dirbti ir tobulėti – gynyba ties tarpusavio judėjimu, linijos laikymu ir zonų uždarymu, saugai ties perėjimu iš gynybos į puolimą ir persigrupavimu iš puolimo į gynybos režimą, o puolėjai ties atsidengimu į laisvus plotus bei progų realizavimu. Kitaip sakant, kaltės dėl prastų rezultatų negali prisiimti nė viena grandis – visa komanda be išimties vienodai atsako už juos, visi be išimties ir turime tobulinti savo žaidimą.
Ar pats jautiesi optimalios sportinės formos? Žinome, jog patį jau kuris laikas kamuoja kelio skausmai.
Pats tikrai nesu optimalios sportinės formos – dėl kelio skausmų neretai turiu praleisti treniruotes, o ir varžybose ne visada 90 minučių išeina atlakstyti. Tačiau tikiuosi, jog per pertrauką pavyks tą sportinę formą pagerinti ir bent jau iš dalies panaikinti kelio skausmus, kas leistų įnešti didesnį indėlį į komandos pasirodymus aikštelėje.