Pertraukos tarp SFL pirmojo ir antrojo ratų metu komandos turėjo progą pailsėti ir iš naujo „įsikrauti“ savo baterijas. Tačiau, suprantama, pailsėti labiau ne nuo futbolo, o nuo varžybų įtampos, kadangi jis yra turbūt labiau malonus poilsis negu varginantis darbas.
Paplušėti ir pavargti, žinoma, reikėjo ir teko praktiškai lygiai taip pat, kaip ir sezono metu, kadangi treniruočių aikštės nuomos sutartis pasirašyta buvo visai vasarai, tad iš esmės antradieniai ir ketvirtadieniai buvo užimti treniruotėmis, o savaitgaliais stengėmės susiderinti su kitų lygų komandomis dėl draugiškų rungtynių. Kadangi dauguma ekipų atostogavo ir turėjo nemažai problemų su susirinkimu, didelio pasirinkimo, su kuom rungtyniauti, neturėjome. Tačiau atsižvelgiant į ribotą pasirinkimą galutinis organizavimo rezultatas visai neprastas – pertraukos metu pavyko sužaisti trejas draugiškas rungtynes su Kybartų „Sveikata“, „TAIP“ ir Ukmergės „Spartaku“.
Bene pirmoji tokia tolima komandos išvyka ir pirmosios draugiškų rungtynių maratono varžybos mūsų laukė būtent Kybartuose – čia „FK Viltis“ turėjo progą išbandyti jėgas su vietos „Sveikata“, rungtyniaujančia antrojoje Lietuvos lygoje. Oras pasitaikė ne itin palankus futbolui – praktiškai visas rungtynes kepino karšta saulė, o stadiono išmatavimai buvo itin dideli, tad žaisti rungtynes tokiomis sąlygomis abiems ekipoms buvo tikrai varginantis reikalas. Kaip ten bebūtų, nuo pat pirmųjų rungtynių minučių mūsų ekipa stengėsi rungtyniauti sau įprasta taktika – trumpais perdavimais ir kuo stengiantis kuo ilgiau kontroliuoti kamuolį. Tai, panašu, buvo ne itin paranku mūsų tos dieno varžovams, tad neilgai trukus sugebėjome susikrauti 2 įvarčių persvarą ir dar susikurti bent kelias itin pavojingas progas.
Varžovai tuo tarpu atsakė pavieniais pavojingais išpuoliais, tačiau realių šansų pasižymėti taip ir neturėjo, tad pirmąjį kėliny užbaigėme pirmaudami 0:2. Antrasis kėlinys klostėsi panašiu scenarijumi, tačiau dėl nuovargio komandos ėmė žaisti daug atviriau ir „savo malonumui“, tad gausiai susirinkę žiūrovai galėjo išvysti visai neblogų kontratakų ir kamuolio valdymo „pamokų“, o taip pat ir dar 4 įvarčius – 2 įmušėme mes, o taip pat 2 atsakė ir varžovai. Galutinis rezultatas – 2:4 mūsų naudai, tad parvertę savo pirmąjį varžovą „ant menčių“ skubėjome į poilsiavietę prie Vištyčio ežero, kur šauniai atšventėme savo pirmojo rato ir šių draugiškų varžybų rezultatus. Antrasis susitikimas mūsų laukė su vilniečiais – šįkart pavyko susitarti dėl draugiškų rungtynių su trečios lygos lyderiais „TAIP“. Kadangi ruošdamiesi pirmajam SFL ratui su jais jau turėjome vienerias draugiškas rungtynes, kuriose tąsyk buvome priversti nusileisti puikiai žaidusiems „TAIP“ žaidėjams 3:2, tai šios rungtynes mums buvo puikus iššūkis ir proga atsirevanšuoti ir įrodyti, kad per tą pirmąjį ratą vis tik subrendome kaip komanda ir esame tikrai geriau pasiruošę.
Nors pirmąjį kėlinį ir sugebėjome pabaigti pirmaudami 2:3, tačiau vietomis žaidimas nesiklojo taip, kaip norėjome, darėme gana nemažai klaidų, skubėdavome varžovų aikštės pusėje, o taip pat klydome ir savojoje: užsižaidėme per arti savųjų vartų, dėl ko prasileidome pirmąjį įvartį, o paskui įkrito ir dar vienas „netyčiukas“, kai iš krašto skersuotas kamuolys užsisuko į tolimąjį vartų kampą. Antrasis kėlinys atakų atžvilgiu buvo gerokai brandesnis, atlikome daugiau tikslių perdavimų, išlaukdavome komandos draugų pagalbos atakose, tad per antrą kėlinį susikūrėme iš viso maždaug 5-6 itin geras progas pasižymėti. Tiesa, dėl varžovų meistriškumo varžybos pareikalavo nemažai jėgų ir pastangų, tad antrajam kėliniui persiritus į antrąją pusę varžovai sugebėjo vienu momentu išlyginti rezultatą (4:4). Vis tik sugebėjome susikaupti lemiamoms atakoms ir atsatėme saugią persvarą, kurią ir išsaugojome iki paskutinio teisėjo švilpuko – dar viena labai saldi ir tikrai nelengva (su visa pagarba varžovams, kurie neabejotinai yra stipriausi mūsų kada nors turėti varžovai) pergalė, įnešianti papildomą saują pasitikėjimo savo jėgomis ateičiai. Beje, visi įvarčiai yra sumontuoti vaizdo klipe mūsų „Facebook“ paskyroje.
Paskutinysis draugiškų rungtynių maratono varžovas buvo vėlgi trečiosios lygos atstovas Ukmergės „Spartakas“. Ir vėlgi tai buvo proga ne tik sužaisti su pajėgiu varžovu, bet kartu ir pasidaryti smagią komandos išvyką, pakelsiančią nuotaikas prieš artėjančias oficialias antrojo rato varžybas. Kaip jau tapo įprasta, vasarą futbolui tinkamas oras būna ne kasdien, tad vėlgi teko „lepintis“ saulės voniomis aikštelėje, kas itin vargino ir iš esmės neleido nei vienai ekipai rungtyniauti taip, kaip iš tiesų norėtųsi. Beje, mes puikiai atsimename ir tą seną SFL taurės dvikovą „Vingio“ stadione, kurios metu „Spartakui“ nusileidome 1:2, tad vėlgi šios rungtynės buvo tarsi iššūkis įrodyti, kad per tą laiką sugebėjome nemažai pažengti į priekį. Ir įrodėme su kaupu – pirmąjį kėlinį primetėme savo žaidimą, kontroliavome kamuolį ir sukūrėme kelias neblogas progas pasižymėti, tačiau tiksliai smūgiuoti pavyko tik kartą, tad minimaliu rezultatu pirmaudami išėjome ilsėtis. Vos pradėję antrąjį kėlinį sugebėjome pasižymėti darkart ir rungtynių tempas visiškai nukrito. Sunkiai sekėsi judėti tiek mums, tiek ir varžovams, daugelį kartų teko „pasivolioti“ ant vejos, o saulė kepino kaip kepinusi. Tačiau net ir toks ne visai entuziastingas žaidimas nesutrukdė mušti įvarčių – sugebėjome po gražių kombinacijų ir individualių reidų pasižymėti dar 2 kartus ir, atrodė, nežaisdami vis tiek sugebėjome varžovus sutriuškinti 0:4. Geros nuotaikos prasitęsė ir visiems nuvykus pasiilsėti prie ežero, kur turėjome daug laiko pajuokauti ir aptarti ateities taktikas, planus ir veiksmus.
Iš tiesų visai džiugūs rezultatai, puikiai atspindintys ir užbaigiantys mūsų pasiruošimo naujam sezonui ciklą. Taip pat smagus ir faktas, kad ir taip kelstelėtą kartelę sugebėjome pasistengę visai užtikrintai įveikti, tad kitą kartą galbūt pamėginsime ją kilstelėti dar labiau, o gal net ir šoksime „aukščiau bambos“, kas ten žino. Stay tuned for more.