„Viltis” tikriausiai nėra pratusi baigti rungtynes nepelnę nė įvarčio. Šiemet turėję vos du tokius sykius, teko vėl prisiminti tą negerą jausmą. Nors progų buvo iki soties, į vartus smūgiuota net 12 kartų – su „Naujaisiais Verkiais” pirmą sykį šiemet teko sužaisti nulinėmis lygiosiomis ir kaip bebūtų gaila, prarasti brangius 2 taškus.
Ankstyviausias 11-ojo turo mačas tarp vienų iš III lygos lyderių „Vilties“ ir vienų iš lygos autsaiderių „Verkių“ pasibaigė lygiai taip, kaip ir prasidėjo – apvaliais ir gražiais nuliais. Komandos per 90 minučių nesugebėjo nė sykio smūgiuoti tiksliai, nors progų buvo turbūt net daugiau negu bet kuriose kitose varžybose. Deja, atakų užbaigimas tądien tikrai nežibėjo, o gynyba galų gale galėjo jaustis nugalėjusi prieš puolimą. Nors akivaizdaus žaidybinio pranašušmo svečiai ir neturėjo, tačiau vis tik greičiau čia taškus prarado būtent „Viltis“, ką patvirtina ir nemažas „Verkių“ džiaugsmas parsivežus iš čia vieną tašką.
Rungtynes abi komandos pradėjo ne optimalių sudėčių – „Naujųjų Verkių“ gretose nerungtyniavo atakų lyderis ir kontratakų bei driblingo specialistas I. Vilkelis, kuris būtų tikrai nemažai padraskęs „Vilties“ gynybą, tuo tarpu svečių pusėje trūko bene 4-5 starto sudėties žaidėjų, dėl vasaros atostogų ir kitų vasarinių veiklų išsiblaškiusių po įvairius ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kampelius. Rungtynes abi ekipos pradėjo nepernelyg aktyviai, tačiau užsisklendę savo aikštės pusėse taip pat nesėdėjo. Kurį laiką smarkiai žaidimą stabdė ir tiesiai į akis spignanti besileidžianti vakarinė saulė, bet komandos vis tiek apsikeitė keliomis pusprogėmis ir smūgiais iš toli. Kėliniui įpusėjus „Viltis“ jau buvo perėmusi kamuolio ir aikštės vidurio kontrolę į savo rankas, tačiau „Verkiai“ savo gynybą sustatė pakankamai tvarkingai ir nepalikdavo laisvų plotų „Vilties“ puolėjams.
Tiesa, suskaičiavus „Vilties“ pirmo kėlinio progas, galima galbūt pirmojo kėlinio iniciatyvą atiduoti būtent jiems – kartą visiškai vienas prieš vartininką buvo išvestas T. Chomičius, tačiau „Messi‘šku“ stiliumi bandydamas permesti vartininką perkėlė ir per vartus. Dar kartą vienas prieš vartininką išbėgęs buvo ir U. Juozaitis, tačiau lemiamu momentu smūgiuoti nesiryžo, užsikirto gal 3 kartus kamuolį po savimi ir galų gale su kamuoliu užsižaidė per daug ir nieko iš pavojingo epizodo nepešė. Dar kartą gražiai aikštės viduryje sienele sužaidžia V. Pajarskas ir vėlgi išbėga vienas prieš vartininką, tačiau lemiamu momentu čiuoždamas kamuolį išmuša „Verkių“ gynėjas. O prieš pat pertrauką po dar vieno V. Pajarsko reido „Viltis“ turėjo ir dar vieną progą pasižymėti, tačiau pastarojo skersuotą kamuolį šoka uždaryti net du „Vilties“ žaidėjai ir ne tik nepasidalina jo, bet ir sutrukdo vienas kitam. „Verkiai“ tuo tarpu pirmajame kėlinyje taip pat atsakė labai pavojingu išvedimu vienas prieš vieną, tačiau puikiai poziciją užsiima vartininkas ir rezultatas lieka nepakitęs.
Antrajame kėlinyje vaizdas iš esmės nesikeičia – „Viltis“ ir toliau daugiau žaidžia su kamuoliu ir užvaldo aikštės vidurį, tačiau „Verkiai“ labai pavojingai nuolat kontratakuoja kraštais. Ir nors daug pavojingų smūgių nesukuria, tačiau patys išėjimai beveik kiekvieną kartą buvo labai daug žadantys ir galimai pavojingi. Tiek vieni, tiek kiti apsikeičia ne vienu smūgiu tiek vartų link, tiek ir į vartų plotą, tačiau realios grėsmės vartininkai daug nepatiria. Tiesa, dar kartą „Vilties“ gretose buvo išvestas praktiškai vienas prieš vartininką U. Juozaitis, tačiau lemiamu momentu pasirenka ne smūgiuoti laisvas į vartus, o atiduoti savo uždengtam komandos draugui perdavimą arčiau vartų, tad beveik pavojingiausia antrojo kėlinio ataka užsibaigia tokiu kiek netikėtu ir neefektyviu sprendimu. Galva po kampinio puikią progą pasižymėti turi vėlgi ir T. Chomičius, tačiau jo muštas kamuolys skrieja ne į tinklą, o į žemę ir aukštai ir patogiai atšoka vartininkui.
Šturmą „Viltis“ stengėsi pradėti dar maždaug likus 10 minučių iki rungtynių pabaigos, tačiau to, panašu, buvo gerokai per mažai. Na, gal ir ne gerokai, nes po truputį visos atakos užsibaigdavo arčiau „Verkių“ vartų ir turbūt dar papildomų 10 minučių būtų viską išsprendę, tačiau sužaidus 90 minučių komandos buvo lygios. Ir visai teisingas turbūt rezultatas – nors atakavo „Verkiai“ ir mažiau, tačiau gynėsi tikrai pavyzdingai, klaidų didelių nedarė, o kamuolio pasukimas nuo pat vartininko aikštelės neleido „Vilčiai“ efektyviai naudoti presingo taktikos. O ir tos kelios sukurtos progos antrajame kėlinyje ar tie patys reidai kraštais ne kartą privertė žiūrovus aiktelėti.

STATISTIKA


„Naujieji Verkiai” – „Viltis” MOTM – Andrius Juzkiv. Kadangi puolamasis klubo potencialas neparodė tai ką sugeba (netgi priešingai – sužaidė labai prastai), labiausiai išsiskyrė keletą neblogų „save’ų” atlikęs vartų sargas Andrius Juzkiv. Anot statistikos, „Naujieji Verkiai” į vartų plotą smūgiavo 5 kartus ir tik Andriaus dėka „Viltis” nepatyrė netikėto pralaimėjimo. Tiesa, kaip jau buvo minėta, puikių progų komanda turėjo, tačiau taip pat turėjo progų ir pralaimėti varžybas.