Aprimus aistroms po nesėkmingai susiklosčiusių Carlsberg taurės pusfinalio rungtynių, grįžtame prie šiek tiek pamirštos interviu skilties. Šį kartą ant pjedestalo turime du FK “Vilties” naujokus, tik antrajame rate prie komandus prisijungusius buvusius FK “Olimpija” žaidėjus Paulių Aukštuolį ir Rolandą Valiūną.

Paulius AukštuolisRolandas Valiūnas

 
 
 
 
 
 
 
 
[question]Trumpai prisistatykite ir papasakokite apie savo pažintį su futbolu.[/question]
Paulius: Paulius Aukštuolis (FK Viltis gynėjas). Dabar jau gerai neatsimenu kiek laiko praėjo ir kiek metų man buvo, kai pradėjau savo „karjerą“ gainiodamas futbolo kamuolį. Buvau gal 13 ar 14 metų, kai pradėjau lankyti Panevėžyje vykstančias futbolo treniruotes pas trenerį Liną Niurką. Idomu tai, kad greičiausiai net nebučiau pradėjęs lankytis futbolo ir turbūt net nebūčiau taip stipriai juo susižavėjęs, jei ne vienas mano kiemo draugas, kuris taip pat norėjo pradėti žaisti futbolą. Tai išgirdęs nusprendžiau pabandyti ir aš, nors tuo metu dar šokau Panevėžio šokių kolektyve. Nuo pat pirmų treniruočių gana stipriai susižavėjau šiuo sportu ir jis greitai nukonkuravo ankstesnįjį užsiėmimą. Džiaugiuosi, kad per visą šį laiką pavyko išvengti rimtų traumų ir galiu mėgautis futbolu iki šiol.
Rolandas: Esu Rolandas Valiūnas, vis dar studentas, turintis didelę aistrą futbolui. Pradėjau jį žaisti kiek vėlokai, berods 6 klasėje ir tai tik todėl, kad draugai pradėjo lankyti. Bėgant laikui, kaip sakant, užsikabinau. Besitreniruojant su truputį vyresniais ir tiesiog atkakliai bei sunkiai dirbant, pavyko šį tą išspausti. Kuo toliau, tuo labiau rezultatai gerėjo. Dabar futbolas mano gyvenimo dalis, aš tiesiog noriu jį žaisti.
[question]Vilties sudėtyje sužaidėte vienas rungtynes, per kurias komanda užsitikrino čempionų vardą. Koks jausmas? Kaip čia atsidurėte?[/question]
Paulius: Gana keistas. Tiesa, nesijaučiu labai stipriai prisidėjęs prie šio komandos pasiekimo, nors, žinoma, tapti čempionu visada puikus jausmas. Bet kuriuo atveju dabar turėsiu tik dar daugiau motyvacijos, nes reikės stengtis išlaikyti čempionišką žaidimą ir žaidžiant aukštesniame lygyje. Į komandą atėjau, nes man patinka šios komandos žaidimo stilius ir komandos žaidėjų tarpusavio supratimas aikštėje. Kadangi jau iš ankščiau pažinojau komandos kapitoną Vaidą, man tai nebuvo sunkus sprendimas ir nusprendžiau pereiti čia. Jau po pirmųjų varžybų supratau, kad tai teisingas sprendimas ir kad radau, ko ieškojau.
Rolandas: Taip, sužaidžiau vienas rungtynes, per kurias nieko neparodžiau ir kaip minėta, jau tapau čempionu. Toks ir jausmas. Iš tiesų, tai nesureikšminu tokių dalykų, nes nieko „Vilties” labui nenuveikiau dar. Nemėgstu gaut titulą, prie kurio neprisidėjau . „Viltis” – jauna, ambicinga, propaguojanti technišką futbolą komanda, man tas ir yra svarbiausia: žaisti futbolą, o ne spardyt į priekį ir bėgt kur papuola. „Olimpijos” komandoje nesijaučiau gerai ir prieš antrą ratą Vaidas P. užsiminė, kad su Paulium nepamaišytume „Vilčiai”, tai taip ir atsidūrėm.
[question]Visa neseniai Viltis kovėsi Carlsberg taurės pusfinalyje, tačiau padėti komandai tądien negalėjote. Kaip komanda atrodė iš šalies ir ko jai trūko?[/question]
Paulius: Deja, komandos varžybose palaikyti neturėjau galimybės ir kažką komentuoti yra sudėtinga. Galbūt pamatęs varžybų vaizdo įrašą galėsiu kažką plačiau pasakyti.
Rolandas: Komanda atrodė neblogai, mano nuomone, paprasčiausiai nesisekė, truputėlį trūko greičio ir visgi keletui žaidejų, kaip sakant, nebuvo jų diena. Dar mano kaip puolėjo nuomone, šiose varžybose trūko priekyje staigių įkirtimų į tarpus, išvedimų puolėjo į plotą prieš vartininką.
[question]Dėl galimybės kautis su Viltimi didžiąjame finale kovoja net trys A2 diviziono komandos. Su dvejomis tau teko žaisti, trečią – atstovauti. Kurios labiausiai norėtum/nenorėtum? Kodėl?[/question]
Paulius: Be abejonės, labiausiai norėčiau susitikti su buvusia komanda FK Olimpija, nes tai gera, techniška komanda, beto aš ją gerai pažįstu. Man būtų labai idomu pasivaržyti su buvusiais komandos draugais, nes dažniausiai keiti komandą todėl, kad kažkuo ji tavęs netenkina, ir tai būtų puiki proga įrodyti savo. Vilties komandai visos A2 diviziono komandos yra įveikiamos, tačiau tos varžybose man suteiktų daugiausiai sportinio malonumo ir noro laimėti.
Rolandas: Aš nelabai domiuosi SFL komandom ir man svarbiausia žaisti, nesvarbu prieš ką. Tačiau tikriausiai norėčiau sužaist finale su buvusia komanda, vien tik tam, kad pamatyčiau dabartinį lygių skirtumą.
[question]Kokią Viltį matai kitąmet? Kokie turėtų būti keliami tikslai ir rezultatai?[/question]
Paulius: Tikiuosi, kad Vilties komanda ir kitąmet išlaikys savo žaidimo stilių ir komandos branduolį. To turėtų užtekti, kad komanda sėkmingai varžytųsi dėl prizinių vietų III lygoje. Asmeniškai manau, kad tai tikrai pasiekiamas ir tinkamas tikslas tokiai jaunai ir ambicingai komandai, nes jau šiame sezone, taurės varžybose, komanda įrodė, kad gali kautis su visais. Beto, kadangi komanda gerai motyvuota, dar turės laiko patobulėti iki naujo sezono pradžios.
Rolandas: Dar dabar nesu tikras, kokia „Viltis” yra, mat žaidžiau tik vienas rungtynes. Kitąmet matau ją dar stipresnė, nes tai jauna, ambicinga ir perspektyvi komanda. Keliami tikslai? Tobulėti tiek asmeniškai, tiek komandiškai, nestovėti vietoj ir progresuoti. Taip ateis ir rezultatai.