Jau rytoj “Viltis” žais savo paskutiniąsias rungtynes žiemos turnyre. Taigi visos mintys jau tik apie lauko sezoną. Šį kartą “Interviu” skiltyje kalbiname po traumos atsigaunantį Evaldą, kuris artimiausiu metu jau bus pasiruošęs grįžti į ekipos sudėtį.
Evaldai, mūsų komandoje esi palyginti visai neseniai, o jau spėjai tapti vienu iš jos lyderių? Kaip tau taip pavyko?
Iš tikrųjų yra labai malonu, kad kolektyvas priėmė labai šiltai. Nebuvo jokio spaudimo, buvo puikus šansas parodyti, ką geriausiai moku. Nuo pat pradžių viskas gerai pavyko, todėl neturiu kuo skųstis.
Kur rungtyniavai anksčiau? Kada ir kaip prasidėjo tavo futbolininko karjera?
Anksčiau rungtyniavau “Granito” ekipoje. Iš pradžių futbolą lankė mano vyresnysis brolis. Tada būdamas mažiukas užsispyriau ir aš, jog reikia pamėginti šios sporto šakos ir man. Tėvai nuvedė į “Žalgirio” mokyklą. Ten susipažinau su Vaidu, ir šios pažinties dėka atsidūriau “Viltyje”. Tikiuosi čia užsibūti ir ilgiau.
Visi žinome, jog dėl kojos traumos paskutinį mėnesį negalėjai padėti „Vilties” ekipai. Kaip jautiesi dabar? Ar jau preliminariai žinai, kada vėl galėsi sportuoti?
Išties buvo labai gaila, jog iškritau tokiu netinkamu metu, bet kiekvieną sekmadienį laikiau kumščius už komandą ir palaikiau ją morališkai. Dabar jaučiuosi kur kas geriau. Manau, nuo balandžio pradžios treniruotėse jau galėsiu prisijunkti prie ekipos.
Kaip vertini komandos pasiekimus žiemos turnyre? Ar 3-oji vieta B diviziono debiutantams nėra labai blogai?
Pasiekimai yra gan neblogi. Trūko truputėlio fortūnos. Aš, manau, kad trečioji vieta nėra labai blogai. Tačiau tokia komanda kaip “Viltis”, demonstruojanti tokį gražų ir technišką futbolą turėjo ir galėjo finišuoti dar aukščiau. Kitąmet pasistengsim dar labiau ir tikėkimės A divizione rezultatai tik gerės.
Artėja didysis lauko futbolo sezonas. Komandoje sulauksime nemenko žaidėjų pagausėjimo, ar jau žinai, kad tau kairiajame aikštės krašte teks, kone, didžiausias krūvis, tiek atakuojant, tiek besiginant? Nebijai tokio iššūkio?
Iki atėjimo į “Viltį” rungtyniavau kairiojo saugo pozicijoje. Tačiau čia taktiniais sumetimais sujungėme dvi pozicijas. Todėl būnant gynyboje man niekuomet nėra sudėtinga junktis į ataką. Kiekvienas gynėjas, manau, privalo turėti tam tikrų saugo savybių, kas žaidžiant atakuojantį futbolą išties duoda savo vaisių. O šiaip esu gan užsispyręs, todėl tikiu, jog tokį krūvį atlaikysiu.
Kaip žinia, dalyvausime net trijuose turnyruose šiemet. LFF bei Carlsberg Taurės ir, žinoma, SFL Ergo čempionatas. Kokie, tavo manymu, rezultatai juose tenkintų mūsų ekipą?
Jeigu sutvarkysime gynybą ir gaudant varžovų kontratakas būsime atidesni, manau, Taurėse turėtumėme pražygiuoti ne vieną ir ne du etapus. Neseniai sužinojau, jog žaisime C divizione, tačiau nematau didelio skirtumo nuo praeitų metų mūsų priešininkų. Į prizininkų trejetuką drąsiai turėtumėme įsirašyti.
Ir pabaigoje, ko norėtum palinkėti tiek „Vilties” gerbėjams, tiek žaidėjams artėjančiame sezone?
Gerbėjams palinkėčiau didinti mūsų komandos aistruolių gretas. Taip pat, tikiuosi, jiem nepritrūks ištvermės mus palaikant. Žaidėjams šį sezoną palinkėčiau daug gražių ir pergalingų akimirkų bei, žinoma, kuo mažiau traumų, mums jų tikrai nereikia.
