Komandoje po truputį įsivyraujant SFL žiemos turnyro nuotaikoms, jau spėjome apsiprasti su dirbtine danga ir mažuoju, uždarų patalpų futbolu. Tačiau mūsų stovykloje dar turime keletą futbolininkų, kurių interviu jums dar nepateikėme. Taigi šį kartą siūlome paskaityti vieno pagrindinių ekipos gynėjų, „Jankio” interviu.
Evaldai, kaip ir kada prasidėjo tavo futbolininko karjera?
Viskas prasidėjo dar vaikystėje, tiksliai net nepamenu kada. Kodėl užsimaniau žaisti futbolą, taip pat sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad brolis ir apskritai visi aplinkui lankė krepšinį, nusprendžiau „plaukti prieš srovę“, pasirinkti ką nors ne tokio populiaraus (tada dar nežinojau, kad tai pats populiariausias sportas pasaulyje). Taip nusprendžiau pradėti žaisti futbolą. Gerai pamenu pirmąją treniruotę, kuri vyko ant guminės aikštelės netoli „Ozo” mokyklos. Tokia ir buvo karjeros pradžia. Vis dėlto, po kurio laiko mečiau, išbandžiau nemažai kitų sporto šakų, bet galiausiai vistiek grįžau prie futbolo.
„Viltyje” rungtyniauji jau lygiai metus. Kas per tą laiką patiko/nepatiko komandoje?
Patiko žaidimo stilius. Visada imponavo atakuojantis futbolas, paremtas žemais, trumpais perdavimais. Tokiu žaidimu kaip tik ir remiasi komanda, todėl visada malonu žaisti, kai tavo ir komandos draugų supratimas apie futbolą sutampa. Kas kartais nepatikdavo, tai neigiamas požiūris į kitas, dažniausiai silpnesnes komandas. Manau, jog nesvarbu kokio lygio yra varžovas, visada turi būti abipusė pagarba, ypač tokioje futbolo bendruomenėje kaip SFL.
„Viltis” žiemos turnyre debiutavo 1 pergale ir 1 pralaimėjimu. Kaip vertini ekipos galimybes finišuoti B diviziono prizininkų trejete?
Nemėgstu prognozuoti, bet vertinant komandos žaidimą, manau, tikrai galime pakovoti dėl aukštų pozicijų. Kol kas drąsiai teigti, kad pateksime į trejetuką negalėčiau, nes sezonas tik prasidėjo, grupėje yra nemažai komandų, su kuriomis apskritai neteko žaisti, taip pat jau pažįstamos komandos galėjo pasistiprinti naujais pajėgiais žaidėjais, todėl norint pasiekti aukščiausius tikslus reiks nusiteikti kovai su kiekvienu varžovu, nesvarbu kokioj lentelės vietoj jis būtų.
Komandą papildė 2 patyrę žaidėjai. Vartininkas Titas ir atakuojantis saugas Aivydas. Tavo manymu, ar naujokai pritapo ekipoje ar jiems kažko dar trūksta?
Kol kas atrodo, jog naujokai tikrai sėkmingai įsiliejo į komandą. Galbūt dar kartais trūksta susižaidimo, bet, manau, sezonui įsibėgėjant komandos bei jos naujokų žaidimas turėtų tik gerėt.
Kurios rungtynės „Viltyje” tau buvo sunkiausios/įdomiausios? Kodėl?
Sunkių rungtynių buvo nemažai. Žiūrint atskirai tik į pirmo rato rezultatus galima sakyti visos rungtynės buvo nelengvos. Žvelgiant į visą sezoną, vienos įsimintiniausių ir tuo pačiu sunkiausių – rungtynės prieš „Visinčią” išvykoje, taurės rungtynės prieš „Spartaką”, na ir žinoma lemiamos sezono rungtynės prieš „Amstaff”… Įdomiausios buvo prieš tą patį „Amstaff”, kuomet žiemos turnyre po permainingos kovos taip pat įmušę rungtynių pabaigoje iškovojome pergalę ir tuo pačiu pirmą vietą divizione.
Kaip žinia, palaikai „Olympique Lyonnais” ekipą. Kodėl ne „Manchester United” ar „Barcelona”, o retam lietuviui žinomas Prancūzijos klubas?
Futbolas visada žavėjo tuo, kad klubai, turintys dešimtį kartų mažesnį biudžetą gali apžaisti tokius grandus kaip „Man Utd” ar „Real”. Kol neturėjau mėgiamo klubo, visada palaikydavau taip vadinamus „autsaiderius”, kai šie žaisdavo su grandais. Matyt dėl to ir pradėjau sirgti už mažai kam Lietuvoje žinomą klubą. O kodėl būtent „Lyon”? Na, komanda į akį krito visai atsitiktinai, kai pamačiau vienas jų rungtynes. Tuomet komanda sužavėjo atakuojančiu, akiai patraukliu futbolu. Taip ir pradėjau domėtis šia komanda, jos istorija, sekti rezultatus ir aktyviau palaikyti.
