Vakar vykusiose uždarų patalpų žiemos turnyro B diviziono kovose, “Vilties” ir “Imperialo” netikėti rezultatai sujaukė visas prognozes bei būsimą čempionato finišą padarė dvigubai įdomesniu. Tiesa, ne viskas buvo rožėm klota…
Šiandien, savaitgalio rungtynių apžvalga – kiek kitokia. Paanalizuosime futbolą, jo dalyvius ir žmones, darančius gėdą šiai sporto šakai.
Pirmose tos dienos rungtynėse nieko itin netikėto neįvyko. Pirmieji praleidę, tačiau parodę užtikrintą sportinį pyktį, sugebėjome atsitiesti ir palaužti gynybinę “Reaktoriaus” ekipą.
Aivydo ir Vaido įvarčių dėka įsirašėme dar 3 svarbius taškus į turnyrinę diviziono sąskaitą. Sunki pradžia, tačiau kaip turnyro tendencijos rodo, antrose rungtynėse sublizgame dažniau. O čia buvo taip…
Kaip tikriausiai kiekvienas skaitytojas ir futbolo gerbėjas žino, aikštelėje vienu metu gali žaisti ne daugiau kaip dvi ekipos. Žaidėjų skaičius priklauso nuo aikštelės dydžio ar turnyro formato. Kartais žaidžiama esant 5 prieš 5, kartais 7 prieš 7, o standartinis žaidėjų kiekis yra 11 prieš 11.
Abi ekipos vilki skirtingas aprangas, jog aikštelėje būtų galima atskirti saviškius. Futbolo esmė yra kuo daugiau kartų įspirti kamuolį į vartus, pageidautina daugiau už tavo tos dienos priešininką.
Dar futbole kaip taisyklė privaloma atlikinėti perdavimus, smūgiuoti tiksliai į vartus, kiekvienam be išimties žaidėjui judėti aikštelėje, atsidenginėti, neprarasti savo pozicijos ir t.t…
“Viltis” antrose varžybose nepasiuntė kamuolio į vartus daugiau kartų, nei tai padarė priešininkai. Tačiau tai ką visas 35 minutes darė tamsiai žydrai aprengti žmonės, pasivadinę “Amstaff” nėra net Lietuvoje vadinama futbolu.
Žinoma, “Vilties” stovykloje jau vakar buvo pripažinta, jog nesužaidėme kaip privalėjome bei bereikalingai praradome 2 taškus. Šioje vietoje kaip ir viskas aišku. Tačiau užmeskime akį kaip tas 35 minutes atrodė varžovai.
Visiškai chaotiškas kamuolio spardymas į priekį arba tiesiog į užribį. Žmogus aprengtas tamsiai žydra futbolo apranga ir atvažiavęs į “Sportimos” maniežą, ko gero, net nežino ko jis ten atvažiavo. Nes visi be išimtis “Amstaff” žaidėjai futbolą supranta kaip “spirk į priekį, gal pasiseks”. O tai, nepabijokime to žodžio – pasityčiojimas iš populiariausios pasaulyje sporto šakos, futbolo.
Tribūnoje sėdėjęs “Vilties” atstovas pasakojo, jog “Amstaff” per visas rungtynes atakoje nebuvo atlikę daugiau kaip 2 tikslių perdavimų. Drįstame daryti išvada, jog ši ekipa visiškai neverta rungtyniauti gan pajėgiame B divizione.
Dar visai smagiai sekėsi tamsiai žydrai aprengtam žmogui, su geltonais sportiniais bateliais. Jis buvo dažnas kamuolio, atsidūrusio užribyje, išsmūgiuotojas. Tiesa, 5 iš 7 jo smūgiuotų kamuolių, nuo užribio linijos pataikė į šalia stovintį “Vilties” žaidėją, kiti 2 – į sekantį “Sportimos” maniežo ketvirtį. Ne kažką…
Tiesa, vartininką ir vartus „Amstaff” tądien turėjo išties kietus. Skersinis ir virpstas atlaikė 3 smūgius, vartininkas – daugiau nei 10. Tačiau, kai nežaidėme taip, kaip sugebame, natūralu, jog ir fortūna atsuka užpakalį.
Suprantama, lauko futbolas ekipoje, rungtyniaujančioje vos vienu puolėju dažnoje SFL ekipoje yra žaidžiamas su bereikšmiu kamuolio smūgiavimu į priekį ir viltimi, jog puolėjui pavyks “užsikabinti už kamuolio”.
Tačiau, gerbiami “Vilties” varžovai, prieš kiekvienas rungtynes paprašykite savo komandos draugų, jog varžybų metu bent pamėginti atlikti vieną, kitą perdavimą. Ir rezultatai pagerės, ir nereiks darytis gėdos B divizione. Sėkmės!