Rugsėjo mėnuo į stadionus atneša ne tik žvarbesnį rudenišką orą, bet ir priartina prie svarbiausių SFL čempionato kovų. Prieš lemiamas ketverias II rato dvikovas spalį, komandos prasidėjus naujiems mokslo metams siekė pagerinti („Vilties“ atveju labiau tiktų – išlaikyti) savo pozicijas turnyrinėje lentelėje prieš žengdamos į žūtbūtinių sezono mūšių laikotarpį.
Pirmąjį rudens mėnesį FK „Viltis“ sužaidė net šešerias oficialias rungtynes, per kurias iškovojo penkias pergales, o vienas susitikimas baigėsi lygiosiomis. Jau pačią pirmąją rudens dieną net 11:1 buvo sutrypta „PILK“ komanda, vėliau sekė užtikrinta pergalė Lentvaryje prieš vietos futbolininkus (5:0) ir įsimintina dvikova taurės ketvirtfinalyje prie „Fakyrus“, kurioje nugalėta rezultatu 4:2 ir pasiektas išsvajotas pusfinalis. Po šio laimėjimo dvejos rungtynės iš eilės klostėsi sunkiai – 2:0 palaužtas „Nerealas“ ir išplėštos lygiosios 1:1 svečiuose su Šalčininkėlių „Visinčia“. Paskutinėse mėnesio rungtynėse „Viltis“ vėl žaidė užtikrintai ir sudorojo „Viesulą“ rezultatu 8:2.
Komandos nariai nusprendė, kad labiausiai prie sėkmingų ekipos rezultatų rugsėjį prisidėjo naujasis „Vilties“ vartų sargas Andrius Juzkiv. Tik prieš antrojo rato kovas ekipos kolektyvą papildęs žaidėjas užtikrintai įsiliejo į komandos žaidimą. Rugsėjo mėnesį ypač reikėtų išskirti patikimą Andriaus žaidimą dvikovose prieš „Fakyrus“, „Nerealą“ ir „Visinčią“. Pastarajame mače mūsų vartininkas ne sykį atmušė labai pavojingus varžovų išpuolius ir bene labiausiai prisidėjo prie to, kad rungtynių pabaigoje pasiekėme lygiąsias. Sveikiname Andrių tapus geriausiu mėnesio žaidėjo ir šia proga pateikiame vartų sargo interviu.
[question]Andriau, prie ekipos prisijungei tik prieš antrąjį ratą. Kaip sekėsi adaptuotis komandoje?[/question]
Jei atvirai adaptuotis buvo lengva, nes atėjus į komandą visi ekipos nariai su manim elgėsi taip, lyg „Vilciai“ būčiau atstovavęs jau ne vieną sezoną.
[question]Išvardink, kokios tavo stipriosios vietos ir ką labiausiai norėtum patobulinti.[/question]
Manyčiau, kad stiprioji mano žaidimo pusė yra tolimi smūgiai nuo vartų. Kalbant apie patobulinimus norėčiau pagerinti „išėjimus“ bei žaidimą situacijose, kai atsiduriu vienas prieš varžovų puolėją.
[question]Kuris priešininkas rugsėjį, tavo nuomone, buvo stipriausias ir su kuriuo buvo kovoti lengviausia?[/question]
Sunkiausias priešininkas, man asmeniškai, buvo „Visinčia“. Šiose rungtynėse turėjau užtektinai darbo, nes varžovų puolėjai žaidė labai aktyviai. O lengviausia dvikova buvo prieš „PILK“, kur tiesiog reikėjo 90 minučių prastovėti vietoje.
[question]Išduok paslaptį, kaip pavyksta išlaikyti koncentraciją visų rungtynių metu? Juk „Viltis“ paprastai didžiąją dalį laiko kontroliuoja kamuolį ir tau į žaidimą tenka įsijungti ne taip jau dažnai.[/question]
Manau, kad šią savybę išsiugdžiau rungtyniaudamas Vilniaus futbolo mokykloje, kai į žaidimą reikėdavo įsitraukti tik išmušimais nuo vartų bei perdavimais gynėjams.
[question]Ekipoje šiuo metu turime du pagrindinius vartų sargus. Ar konkurencija su Ugniumi dėl vietos aikštėje skatina tobulėti treniruotėse?[/question]
Be abejo, juk kiekvienas vartininkas nori per treniruotes įrodyti treneriui ir komandos draugams, kad yra vertas vietos pagrindiniame vienuoliktuke. Tikiu, kad konkurencija visada atneša daugiau naudos nei žalos.
[question]Ir pabaigoje atskleisk, kurį vartininką galėtum įvardinti savo idealu ir kas žavi jo žaidime?[/question]
Savo idealu įvardinčiau Brazilijos nacionalinės rinktinės vartų sargą Julio Cesarą. Man ypač didelį įspūdį palieka jo „išėjimai“ ir žaidimas vienas prieš vieną, kuriame puolėjams labai retai pavyksta įveikti šį vartininką.
