Paskutiniajame sezono mače išvykoje su Uteniu Viltis galiausiai užbaigė savo ilgą nepralaimėtų rungtynių seriją – ten svečiai buvo sutriuškinti rezultatu 3:0. Utenis dar kartą pademonstravo, jog šį sezoną tikrai yra verti kovoti dėl aukso, tad atidavė visas jėgas, kad viskas priklausytų nuo jų pačių paskutiniame mače su Gariūnais.
Viltis sezoną tradiciškai vėl užbaigė šaltą rudens vakarą Utenoje ir tik dar kartą pratęsė nesėkmingų išvykų skaičių – iš ežerų krašto su taškais grįžti dar nėra pavykę. Pačios rungtynės buvo ganėtinai įtemptos ir įdomios – Viltis daugiau stengėsi rungtyniauti savo aikštės pusėje, o Utenis spaudė savo varžovus ir siekė juos priversti suklysti kuo arčiau savo vartų. Tačiau tų klaidų Viltis praktiškai nedarė ir ganėtinai drausmingai trumpais perdavimais neretai išeidavo į greitas kontratakas ar poziciškai pervesdavo žaidimą į Utenio pusę, kas leisdavo susikurti neblogas progas smūgiams. Tačiau dauguma jų skriedavo arba tiesiai vartininkui į rankas, arba šalia vartų.
Utenis stengėsi atsakyti atakuodami daugiausia kraštais, tad uždirbo visą galybę kampinių. Tačiau įvarčio ar daugiau įvartinių situacijų susikurti lengvai nepavyko – Viltis tankiai gynėsi ir tik smūgiai iš už baudos aikštelės ribų ar brūkštelėjus kamuolį galva sukeldavo rimtesnį pavojų. Po poros tokių netikėtų šūvių kamuolys lietė Vilties vartų konstrukciją, tačiau žaidimas ir rezultatas liko lygūs – 0:0 Viltis prasidėjus antrajam kėliniui taktikos nekeitė – visas 60 minučių rungtyniavo labai drausmingai ir neką nusileido savo varžovams, tačiau ilgainiui pradėjo ryškėti Utenio reguliarių treniruočių nešama nauda – jie fiziškai buvo daug geriau pasiruošę, tad vis labiau priartėdavo į patogias situacijas smūgiui, o Viltis atakose ėmė dažniau atsikirtinėti ir klysti.
Netrukus krito ir pirmasis įvartis – Vilties vartų sargas padovanoja kamuolį Utenio puolėjui ir pastarasis muša į tuščius vartus. Praktiškai kitos atakos metu Viltis dar galėjo išlyginti rezultatą, tačiau į beveik tuščius vartus smūgiuotas kamuolys pataiko į iš principo tik dėl vaizdo kritusį vartininką. Tad po šio epizodo, panašu, Viltis psichologiškai ir fiziškai jau nebesugebėjo atsistatyti – Utenis kamuolį užlaikydavo savo aikštės pusėje, ištraukdavo svečių saugus, o tuomet atsidariusios spragos gynyboje buvo puikiai išnaudojamos tiek saugų, tiek puolėjų.
Tad po dar dviejų panašių atakų ir nuolatinio varžovų spaudimo rezultatas jau tapo 3:0 ir Utenis sekmingai atsilaiko iki rungtynių pabaigos. Nors Utenis buvo tądien tikrai stipresnė ekipa, tačiau įvykiai aikštelėje klostėsi ne visada pagal šeimininkų užgaidas, tad potencialo savo varžovus įveikti Viltis tikrai turi, ką, tikėkimės, įrodys kitąmet.