„Vilties”, kaip žinia, jau užsitikrino A1 diviziono pirmąją vietą, todėl likusios rungtynės jau vyksta tik dėl garbės. Dabar belieka sulaukti kada žinomas lygiagretaus A2 diviziono nugalėtojas, su kuriuo ir rungtyniausime lapkričio 10 dieną LFF stadione. To mačo laimėtojas bus pripažintas geriausia IV lygos komanda ir gaus žvėriškai didžiulę taurę.
Tačiau kaip ten bebūtų, žaisti vis tik reikia. Visi puikiai žinojome, jog mūsų darbas šiemet A1 divizione jau padarytas, todėl likusieji 3 mačai bus labiau skirti atsarginių išbandymams, tam tikroms kitoms užduotims. Tačiau pačios rungtynės nebuvo labai įdomios. „Vilčiai” ypatingai trūko aštrumo ir įvairesnės improvizacijos atakose. Visi atroė pernely statiški ir visas 90 minučių atžaidė nepersistengdami. Pasirodo išlaikyti tuštiems vartams užteko ir tiek.
Po gan ilgesnės pertraukos klubo vartų ginti stojo Ugnius Kaminskas. Sunku iš tiesų vertinti antrojo ekipos vartininko pasirodymą, nes jam paprasčiausiai nebuvo darbo. „Pionierių” visos atakos užgesdavo dar prieš mūsų baudos aikštelę, todėl iki Ugniaus varžovai neprieidavo. Jeigu neapgauna „Vilties” statistikos departamentas, priešininkai per visas rungtynes atliko vos 2 smūgius į vartus, iš kurių vos 1 buvo siųstas į vartų plotą.
Pirmajame kėlinyje turėjome nemažai įvarčiui, bet pavyko realizuoti vos vieną. Šarūnas Meižikas po įspūdingo driblingo ir keletos rikošetų, vis tik sugebėjo pasiųsti kamuolį į pionieriškus vartus. Įvartis gavosi ankstyvas, todėl dauguma mūsų gerbėjų vėl įprastai tikėjosi įvarčių fejerverko. Tačiau teko nusivilti. Kėlinio viduryje po nuostabios kombinacijos Paulius Pajarskas vos iš poros metrų nesugeba pataikyti į vartus. Tad, po pirmųjų 45 minučių „Viltis” turi minimalią persvarą.
Antroje žaidimo dalyje matėme gal kiek daugiau judesio, tačiau vėlgi – nebuvo persistengta. Galima pasidžiaugti nebent tuo, jog pagaliau prabudo Tomas Chomičius. Jo dublis iš esmės užtvirtino šeimininkų pergalę ir nepaliko abejingų, kas tądien buvo pajėgesnis. Nors „Pionieriai” bet kokiu atveju nusipelnė tik gerų žodžių. Tiek gynyboje, tiek aikštelės viduryje nebuvo taip lengva, kaip tarkim pirmojo rato varžybose.
Taigi, „Vilčiai” lieka dar 2 mačai, kur taip pat bus kovojama ne tik su varžovu, bet ir, ko gero, su pačiu savimi. Nors veikiausiai galime tikėtis, jog tie mačai nebus tokie blankūs. Vis tik nebe „už kalnų” jau didysis lygos finalas, todėl šitaip rizikingai žaidžiant su motyvacija galima ir prisižaisti per vienas iš svarbiausiausių, apskritai klubo istorijoje, varžybas.
„Viltis” – „Pionieriai” MOTM – Tomas Chomičius. Sunku kažką išskirti tokiose blankiose varžybose. Tačiau antrajame kėlinyje pelnytas Tomo dublis užtvirtino „Vilties” pergalę. Abu įvarčiai buvo pelnyti individualiomis pastangomis, atsiduriant vietoje ir laiku. Nors geriausią ekipos puolėją kankino nuovargis ir varžybose neatrodė žvalus, vis tik 2 įvarčius pelnyti sugebėjo ir kovoje dėl rezultatyviausio diviziono žaidėjo jau pirmauja 4 tiksliais smūgiais. Kaip sakant, in Choma we trust 🙂