Tuo metu kai dauguma SFL klubų jau mėgavosi atostogų teikiamais malonumais, “Viltis” ir “Carlsberg” žaidė atidėtas 10-ojo turo rungtynes. Iš pažiūros susitiko dvi draugiškos ekipos, tačiau kaip parodė vėlesni įvykiai, draugiškumo nebuvo daug.
Mačas prasidėjo itin greitu ir netikėtu šeimininkų ekipos įvarčiu. Po Evaldo A. klaidos perduodant kamuolį kairiajame mūsų aikštės pusės krašte, varžovai perima kamuolį ir skersuoja jį į baudos aikštelę, kur jau “Carlsberg” žaidėjas “uždaro” kiek ilgesnį perdavimą.
Šaltas dušas jau pirmąją rungtynių minutę. Tačiau “Viltis” nepasimeta ir pamažu pradeda rodyti savo žaidimą. Žinoma, šiame mače buvome priversti rungtyniauti be daugelio savo pagrindinės sudėties žaidėjų, todėl tądien braškėjo visos grandys. Kiekvienas aukštas varžovų perdavimą į mūsų aikštės pusę sukeldavo pavojų.
Tačiau po truputį “Viltis” perėmė iniciatyvą ir pamažu kombinavo. Vienos pozicinės atakos metu dešinio gynėjo pozicijoje rungtyniavęs Valdas įsiveržė į baudos aikštelę, kur jau ne pagal taisykles jį pargriovė “geltonasis”. 11m. baudinį sėkmingai realizuoja Paulius.
Netrukus po puikaus to paties Pauliaus kamuolio skersavimo į baudos aikštelę, ten jį sėkmingai uždaro Žilvinas ir ilsėtis abi komandos išeina svečiams pirmaujant 2:1.
Tuo tarpu antroje varžybų dalyje prasidėjo tikras karas. Kadangi pirmavo “Viltis”, o pagal šeimininkų ir turnyrinės lentelės logiką pirmauti turėtų “Carlsberg”, pastarieji ėmė tikrąja to žodžio prasme siautėti. Įpusėjus kėliniui Žilvinas pelnė savo antrąjį ir mūsų trečiąjį įvartį. 3:1 leido kiek ramiau atsikvėpti.
Tačiau mes nebūtumėm mes, jeigu nepadarytumėme rungtynėse kvailos klaidos. “Vilties” vartų sargui Kristupui išėjus kiek toliau iš vartų, pastarasis mėgino pasiekti pirmą aukštą kamuolį, bet neapskaičiavęs nuo žemės atšokusio kamuolio skriejimo trajektorijos, liko traukti sviedinį iš vartų tinklo.
3:2 ir Nemenčinės stadione prasidėjo aukščiausios įtampos metas. Priešininkai matydami, jog futbolu “Vilties” nėra šansų įveikti, pastarieji ėmė tiesiogine to žodžio prasme “pjauti”. Negana to, po mūsų vice-kapitono pražangos, “Carlsberg” komandos vadovas ėmė Vaidą smaugti, vidury stadiono, varžybų metu.
Teisėjas neišsigando ir parodė raudoną kortelę tokiam gerą pavyzdį komandos kolegoms rodančiam vadovui. Net nežinia ką galvoti apie tokį žmogų… Arba jis ne pilno proto, arba jis pasirinko ne tą sporto šaką. Nenusiminkite, tai dar ne viskas. Be jau minėtos raudonos kortelės, šiame mače “banditai” gavo dar 5 geltonas korteles. Dvejose iš jų buvo ypač skaudžiai traumuojami “Vilties” žaidėjai, po ko mūsiškiams rungtynės ir baigėsi.
Negana to, didžiąją antrojo kėlinio dalį iš šeimininkų klubo stovyklos girdėjome labai smagių palinkėjimų: “užmušk jį”, “laužyk koją davai”, “duok jam į snukį”. O iki šiol manėme, jog tokius žodžius gali išgirsti tik giliame Vilniaus užmiestyje. Tikriausiai nereikia čia rašyti kaip ir kokiais epitetais buvo vaišinamas mačo arbitras.
Būtų suprantama, jeigu tai darytų pasirodyti norintis jaunimėlis, jeigu tai būtų nesusitupėję, tik ką įkūrę savo šaiką Lentvario kompanija, o čia visi vyrai turi po 30 – 40 metų. Visi turi darbus, šeimas, o elgiasi kaip visiški idiotai ir neišauklėti pižonai. Labai keista, tikrai labai keista, kodėl būtent “Carlsberg” komanda nesugebėję parodyti jėgos futbole, jėgą nusprendė rodyti kumščiais. Todėl po rungtynių taip ir nesupratome ar žaidėme su žiemos metu visai draugiška ekipa pasirodžiusia – “Carlsberg” ar šįkart varžėmės su geltonai žalią aprangą vilkinčiais kalėjimo bėgliais…
Patys kalti, artėjančiame SFL Taurės aštuntfinalyje nuskriausti (čia ne tiesiogine prasme) tokią ekipą norėsis dar labiau. Todėl turime kiek mažiau nei mėnesį, jog tinkamai ir atsakingai pasiruoštumėme šiam įdomiam bei, tikriausiai, pavojingam mačui.