Po kiek ilgesnės pertraukos į fkviltis.lt grįžta “Interviu” skiltis. Joje dar nekalbintas ir neseniai iš užsienio grįžęs, vienas ekipos lyderių Lech Pečuro. Šiandien klausiame jo kaip pasikeitė “Viltis” ir kokios rytdienos Taurės mačo perspektyvos.
Grįžai į komandos sudėtį po beveik metų pertraukos. Koks vaizdas „Viltyje” dabar, lyginant su tada kai išvykai?
Prieš tai kai išvykau nelabai daug teko sužaist lauke už „Viltį”, bet man susidarę toks įspūdis, kad komandos braižas sulig kiekvienu sezonu bręsta. Be abejo dar daug reikia visiems treniruotis, bet kartais mums visiems neblogai gaunasi kurti atakas, o kartais pradedame skubėti. Kai „Viltis” visas 90 minučių žais tą žaidimą kuri moka, varžovams tikrai bus sunku. Trumpai tariant „Viltis” tikrai patobulėjo, bet tobulėjimu nėra ribų.
Kai atėjai į „Viltį” į komandą nežiūrėjai labai rimtai. Ką šiuo metu tau reiškia šis klubas?
Nepasakyčiau, kad nežiūrėjau rimtai, bet dabar tikrai žiūriu rimčiau. Tas laikotarpis buvo labai sunkus ir viskas kas liečia futbolą, buvo apsivertę aukštyn kojom. Aš tuomet buvau kiek pasimetęs. Dabar „Viltis” man reiškia tikrai daug. Mes visi ateinam i rungtynes tam, kad laimėti ir žaisti gerą bei gražų futbolą. Čia žaidžia daug mano draugų, su kuriais žaidžiu nuo vaikystės. Taip pat susiradau ir naujų draugų ir tas faktas, kad mus sieja futbolas, yra labai malonus.
Tavo ir daugumos žaidėjų futbolo filosofija sutampa. Ar tai gelbėja aikštelėje siekiant bendro rezultato?
Be abejo tas labai gelbėja. Man patinka žaisti ant „žemės”. Trumpi pasai artimam komandos draugui, driblingai. Kartais, kai kurie žaidėjai skuba ir nori dviem perdavimais aplošti visą komandą. Mano nuomonė yra tokia, jog reikia priversti varžovą lakstyti paskui tave, o ne tiesiog atiduoti jam lengvai kamuolį. Kamuolio branginimas bei išlaukimas, kada atsiras gera proga įvarčiui, yra svarbiausi futbolo elementai. Kaip sakė Xavi: „Jeigu nenori žaist paso, kam tada iš vis žaist. Koks tikslas?”
Niekam ne paslaptis, jog „Vilties” sezono startas šiek tiek prisvilęs. Kaip pats manai, kada matysime aikštėje ne tik gražų kombinacinį futbolą, bet ir teigiamus rezultatus?
Labai gaila, jog sezono startas nelabai geras. Manau, kad matysime teigiamus rezultatus kuomet visas 90 minučių žaisime savo futbolą, kuomet nepradėsime kaltinti vienas kito dėl kažkokios klaidos. Esame komanda ir privalome palaikyti vienas kitą, po praleisto įvarčio nenuleisti galvos, o jeigu kažkam nesiseka – paraginti komandos draugą, padėti jam darbais, o ne žodžiais.
Jau rytoj žaisime labai svarbų “Carlsberg” Taurės II etapo mačą. Priešininkas išties atrodo galingai ir nėra pralaimėjęs jau 11 oficialių varžybų. Kaip vertini ekipos galimybes įveikti šį barjerą?
Esame jauna komanda. Jaunos komandos dažniausiai svyruoja nuo gerų prie blogų rezultatų ir atvirkščiai. Taigi galime „įkasti” bet kam, tačiau galime ir pralaimėti bet kam. Manau, kad ateisime pasiruošę laimėti. Ar laimėsime ar ne? Priklausys tik nuo mūsų pačių. Tas faktas, jog priešininkų ekipa nepralaimėjusi 11 varžybų, sako daug. Tačiau rytoj – nauja diena, naujos varžybos ir mes stengsimės nutraukti šią seriją.
Kokią „Viltį” matai po 5 metų? Ar šis klubas turi šansų ateityje koptelti bent vienu Lietuvos futbolo struktūros laipteliu aukštyn?
Na tikrai labai sunku atsakyti. Manau viskas dabar eina gera linkme, klubas vystosi. Na o po 5 metų viskas įmanoma. Tai priklauso nuo daugelių faktorių. Jeigu pas visus bus idėjų ir noro, kodėl gi ne? Kol kas to netrūksta, taigi linkiu visiems „Vilties” žaidėjams, fanams bei treneriui, kad viskas būtų gerai ir klubas augtų, tobulėtų ir gyventų ilgai.
