Lietus – kritulių rūšis, kai iš debesų į Žemės paviršių krinta atskiri vandens lašai. Lietus yra labai svarbus hidrologiniame cikle, kurio metu drėgmė iš vandenynų garuoja, formuojasi į debesis ir krinta atgal į Žemę, iš kur šaltiniais ir upėmis grįžta į vandenynus.
Įvairiose kultūrose išrasti skirtingi būdai apsisaugoti nuo lietaus, pavyzdžiui, skėtis, lietpaltis, lietvamzdis. Šioje vietoje ir sustokime. Tai buvo oficiali šio metereologinio reiškinio plati sąvoka, prieinama paprastam piliečiui interneto platybėse. Tačiau mums iškyla vienas klausimas. Ar kur nors buvo paminėta, jog apsisaugoti nuo lietaus reikalingi akiniai?
Turbūt ne. Tačiau staiga stojasi antras klausimas. Kodėl šeštadienio popietę Bukiškėse 20 imperalistų juos dėvėjo? Tikriausiai atsakymą į šį klausimą jie patys ir težino. Galbūt tik su akiniais pastarieji įsivaizduoja esą puikūs futbolininkai, techniška komanda ir neatskiriamas kolektyvas. Kaip pasakytų senas škotas – “patys kalti”.
Surinkę, kone, 20 žaidėjų į rungtynes “Imperialas” privalėjo nugalėti psichologinį nuosmukį gyvenančią “Viltį”, tačiau iki to buvo labai toli. Negana to, jog į rungtynes dėl įvairiausių priežasčių atsivežėme vos 10 žaidėjų, tačiau ir jiems pelkės šeimininkai įmušti nesugebėjo.
Žinoma, balos ir ypač slidi danga buvo privalumas futbolo nemokančiai žaisti komandai, todėl “Imperialas” tuo kuo puikiausiai naudodavosi. Pirmojo kėlinio pradžioje pastarųjų “Spirk bet kur į priekį” kėlė pavojų “Vilties” vartams, tačiau į patį vartų plotą kamuolys neskriejo. Todėl mūsų vartų sargas Kristupas galėjo ramiai sau mirkyti kojas baudos aikštelės balose.
Pirmojo kėlinio pabaigoje pamatėme mūsų spurtą. Kadangi aikštės šeimininkai turėdami žaidėjo persvarą jos išnaudoti tiesiog nebuvo pajėgus, tuo naudotis privalėjome mes. Paskutines 15 minučių imperialistai mirko savo aikštės pusėje, kur jau gaudė pavojingus Hario, Pauliaus ir Vaido smūgius. Kartais pritrūkdavo vos poros centimetrų ir rezultatas kaip mat pasikeistų.
Antroje susitikimo pusėje mažai kas keitėsi. “Imperialo” akiniai nerasojo, o “Viltis” tvarkingai balose kontroliavo kamuolį. Be didžiosios daugumos savo žaidėjų rungtyniavusi “Viltis” ne retai atakose atlikdavo po 10-15 tikslių perdavimų, nors gan dažnai kamuolys ir sustodavo baloje ar purvyne.
Kampinių prie varžovų vartų kėlėme, ko gero, daugiausiai šį sezoną. Tačiau vos keli iš jų baigėsi smūgiais į vartų stačiakampį, kur jau aikštės šeimininkus gelbėjo vartininkas.
Į akis arba tiksliau sakant, ausis krito ypač gražus kai kurių “akiniuotųjų” atstovų žodynas. TV ekranuose bei spaudoje nieko naudingo ar protingo nepasakantis Tomas Sinickis, šį kartą žibėjo visu gražumu. Jo kur**, bl** ir kitus gražius palinkėjimus “Vilties” žaidėjams tądien girdėjo visos Bukiškės. Ne veltui turbūt “Legios” sirgaliai tokie aršūs.
Dar verta pažymėti, kad iš seno pažįstamo klubo “Imperialas”, iš tikrųjų tikėjomės daugiau. Atrodo, visi lyg ir suaugę vyrai, tačiau Bukiškių purvynuose voliojosi, tarsi, Druskininkų “SPA centre”. Nuo menkiausio prisilietimo “baltieji” krisdavo ir su didžiausiu nepasitenkinimu užsipuldavo mačo arbitrą. Vargšas ponas Kundrotas, galėjo truputį drąsiau padalinti geltonų kortelių šeimininkams už pernelyg nereikalingas kalbas.
Ko palinkėtumėm savo buvusiems varžovams? Tikriausiai nebesidėti tų lietaus akinių sekančiame ture prieš “Olimpiją”. Tuomet tikrai sužaisite kaip vyrai ir padarysite paslaugą “Vilčiai”. Ar nebenorite daryti paslaugos? Tuomet kriskite į C. Ačiū už dėmesį!
