Tęsiame interviu rubriką ir prieš artėjančias sekmadienio rungtynes su „Pionieriais” kalbiname vieną komandos senbūvių ir starto sudėties žaidėjų, Paulių Bogdevičių. Paulius praėjusiame sezone iš puolimo perėjo į vidurio gynėjų gretas ir tapo vienu patikimiausių gynybos ramsčių per visą „Vilties” istoriją. Rungtynės su „Pionieriais” Pauliui ir komandai bus svarbios tuo, kad po jų kalbinamasis išvyksta trims mėnesiams į Vengriją.
Pauliau, kaip prasidėjo tavo futbolininko karjera?
Viskas prasidėjo vaikystėje, kuomet dar svarsčiau kokią sporto šaką pasirinkt. Pirmiausia išmėginau krepšinį, kaip mano brolis, bet po pirmos treniruotės, supratau, kad šis sportas ne man ir reik ieškotis kitos sporto šakos. Tėtis, būdamas didelis futbolo gerbėjas, pastūmėjo mane ir atvedė į futbolo mokyklą. Dar vis prisimenu pirmąją savo treniruotę, pirmąjį prisilietimą prie kamuolio ir pirmąjį savo įvartį. Nuo to laiko gavęs iš tėvo kamuolį dovanų, nepaleisdavau jo iš rankų. Spardydavau visur kur tik galėdavau. Su draugais lakstydavom ir žaisdavom iki pat nakties, kol jau nebesimatydavo ir paties kamuolio.
Pirmoji tavo SFL komanda buvo “Euforija”. Kodėl pasirinkai būtent šią ekipą?
“Euforija” tuo metu buvo vienintelė komanda, kuri manimi susidomėjo. Tuo metu buvau labai jaunas ir labai apsidžiaugiau gavęs iš jų pakvietimą. Man nerūpėjo kokia tai komanda, kaip jai sekasi, kokį futbolą demonstruoja, man tik norėjosi vieno – žaisti futbolą.
Kas lėmė tavo perėjimą į konkurentę “Viltį”?
Į “Vilties” komandą atėjau savo draugų Alekso Stankevičiaus ir Šarūno Meižiko dėka. Jie vis mane ragino žaisti jų komandoje, teikdami turintys puikius žaidėjus, propaguojantys protingą ir gražų futbolą. Ilgai netruko ir po rungtynių tarp “Euforijos” ir “Vilties”, nusprendžiau pakeisti komandą. Savo sprendimo nei kiek nesigailiu, esu labai patenkintas, kad vis dėlto pakeičiau komandą, nes šiuo metu negalėčiau savęs įsivaizduot jokioje kitoje komandoje. Todėl aš norėčiau jiems padėkoti, taip pat ir komandos vadovui Mindaugui už suteiktą šansą.
“Vilties” gretose pradėjai kaip centro puolėjas, o dabar rungtyniauji gynybos viduryje. Kaip tai nutiko ir kur labiau patinka?
Tikriausiai kiekvienas komandos narys puikiai prisimena mūsų praėjusio sezono pradžią. Kaip mes būdavom triuškinami įvairiausių varžovų, kokias klaidas darydavo mūsų gynybos žaidėjai ir kiek pykčių, nervų tai kainavo. Po pralaimėjimo “Arpo” komandai, nors jau kalbos ėjo apie komandos išformavimą, aš pasiprašiau, kad kitoms važyboms mane statytų vidurio gynėju. Pasak komandos draugų, su kiekvienomis varžybomis vis geriau susitvarkydavau su nauja savo pozicija. Neneigsiu, žaisti gynyboje man iš tiesų patinka, o dar sulaukus iš komandos 8 sezono “geriausio gynėjo titulo”, mane tik paskatina ir suteikia daugiau pasitikėjimo naujoje pozicijoje. Šiuo metu turime puikų gynybos branduolį ir mes tikimės, kad komanda pasitiki mumis ir tuo pačiu geriau jaučiasi žinodami, kad užnugaryje stovi stipri gynybinė linija.
Kitos savaitės pradžioje išvyksti į Vengriją. Kaip žadi palaikyti fizinę formą? Ar nebijai per tris mėnesius prarasti vietą startinėje sudėtyje?
Išvykęs į Vengriją nežadu apleisti savo fizinės formos. Galbūt ten neteks žaisti futbolo kaip čia, bet bent jau skirsiu laiko fiziniam pasiruošimui. Visi gynėjai yra lygiaverčiai konkurentai pretenduojantys į startinę sudėtį. Man grįžus iš užsienio teks įrodyt, kad neapsileidau ir iš naujo nusipelnyt vietos startinėje sudėtyje.
Kaip, tavo manymu, “Viltis” pabaigs šį sezoną?
“Viltis” dar niekados neturėjo tokios geros sudėties, nedemonstravo tokio lygio žaidimo. Šiemet pagaliau rodome tikrajį pranašumą ir nebarstome taškų kaip anksčiau. Nors visi varžovai yra tikrai pajėgūs, aš tikiu, kad šis sezonas yra “Vilties” sezonas ir turnyrinės lentelės pirmoje vietoje puikuosis ne kas kitas, o FK “VILTIS”.
