SFL „Omnitel“ Cup „Viltis“ užbaigė garsiai trenkdama durimis – su gana solidžiu 5 taškų rezervu buvo užtikrintai iškovota pirmoji vieta stipriausioje žiemos čempionato grupėje. Savo galutinę poziciją dėl tokios persvaros žinojome dar visoms komandoms nesužaidus paskutinių turų, kai padarę viską, kas priklausė nuo mūsų, tapome nebepavejami. Paskutinėse savo rungtynėse su „Kruša“ žinojome, jog iki užtikrinto aukso, kai galėsime net nebežiūrėti į savo konkurentų rezultatus, liko surinkti 4 taškus per dvejas rungtynes, tai yra vienerias turėjome laimėti, o kitų – bent jau nepralošti. Teoriškai net ir mūsų varžovai „Kruša“ dar turėjo šansų mus pralenkti tuo atveju, jeigu būtų laimėję ir abejas rungtynes prieš mus, ir dar dvejas likusias rungtynes ateinančiame etape. Tad psichologinis spaudimas jau šįkart buvo „Vilties“ pusėje. Laimei, sugebėjome jam nepasiduoti, tad puikiai nusiteikę išėjome į aikštę ir nuo pirmųjų rungtynių minučių stengėmės nenukrypti nuo žaidimo, kurį demonstruodavome nuo pat turnyro pradžios.
Pradėjome sukoncentravę didelį dėmesį į gynybą, tad varžovai pradžioje kamuolį kontroliavo daugiau. Tačiau dėl puikaus komandos draugų pasaugojimo ir erdvių uždarymo nesuteikėme praktiškai jokių šansų pasižymėti „Krušai“, o vienos kontratakų metu patys tiksliai pasiuntėme kamuolį į vartų tinklą. Iš karto po to žaidimas ir pagyvėjo, ir palengvėjo – psichologinių pančių nebeliko, žaidėjai įsidrąsino ir be jokio atsako sugebėjo kamuolį į vartų tinklą pasiųsti dar 3 kartus. 4:0 ir jau daugiau negu pusė darbo padaryta. Be abejo, dvejos varžybos iš eilės prieš tą pačią komandą visuomet yra labai sunki užduotis, tad tą patvirtina ne tik rezultatas, bet ir varžybų įvykių eiga. Jau akivaizdžiai sunkiau sekėsi regzti atakas, o žaidėjai jau buvo kiek pavargę, tad žaidime trūko tiek dinamikos, tiek ir įvairių derinių bei susižaidimo. Tiesa, rezultatas 0:0 mus visiškai tenkino, tad per didelio poreikio lėkti į priekį neturėjome. Visai netrukus žengėme didelį žingsnį į priekį, kai po gražaus derinio išvestas į priekį komandos naujokas Tomas išvedė „Viltį“ į priekį. Deja, persvara ilgai džiaugtis negalėjome, kadangi po minutės varžovai pasinaudoja mūsų atsipalaidavimų ir prasiveržę kraštu rezultatą išlygina. Po tokio šalto dušo įtampa vėl sugrįžta, tačiau rezultatas mu vis dar tenkino. Ir neilgam – po dar vienos klaidos lygioje vietoje varžovai rezultatą persveria į savo pusę, o mums pradeda degti užpakaliai, kadangi tampame priklausomi nuo savo konkurentų rezultatų. Tačiau likus žaisti apie 10 minučių vėl viską atstatome į savo vietas – užspaudžiame savo varžovus jų aikštės pusėje ir po gražios pozicinės atakos, kurios metu atsiveria nemažai erdvės aikštės viduryje, tolimu smūgiu rezultatą išlygina komandos kapitonas Vaidas. Po tokio emociškai svarbaus išlyginamojo įvarčio žaidimas vėl pagyvėja, ir per likusį laiką sugebame dar surengti 2 greitas ir gražias rezultatyvias atakas, tad čempioniškai užbaigiame ir antrąjį savo susitikimą su „Kruša“ – laimėjome 2:4.
Beje, jau po rungtynių taip pat sužinojome, jog mūsų pagrindinis konkurentas „Aktas“ prarado 3 taškus, tad net ir pralaimėjimo atveju būtume vis tiek nebepavejami. Tačiau vis tiek yra daug smagiau nesidairyti į kitus ir pirmiausia pasidaryti viską, ką galime patys. Juolab kad galime tikrai nemažai. Tapome komanda, praleidusia mažiausiai įvarčių savo divizione, tad galime sakyti, jog tai buvo mūsų vienas puikiausių taktinių pasiekimų, nulėmusių itin gerus rezultatus. Be to, įrodėme sau, kad galime žaisti ne tik pozicinį, bet ir kontratakuojantį futbolą, tad dabar pasirinkimų taktinėse schemose turėsime gerokai gausiau.
