II lygoje tai bene pirmasis kartas, kai Viltis savo sezoną pradėjo pergale – namuose užtikrintu rezultatu 4:0 įveiktas Alytaus Vidzgiris.
Pagridine pergalės priežastimi galima laikyti taktinę drausmę besiginant ir gerą didesnių plotų išnaudojimą pozicinių atakų metu. Tai leido šeimininkams ne tik ganėtinai efektyviai neutralizuoti alytiškių kontratakas, bet ir patiems staigiai pereiti į greitesnį puolimą kontroliuojant kamuolį. Vidzgiris tai pat paliko neblogą įspūdį – komandoje yrs ne vienas techniškas žaidėjas, galintis ir prilaikyti kamuolį, ir užaštrinti ataką, ir atlikti perdavimą, tad jeigu ne greitai sumušti Vilties įvarčiai, rungtynių scenarijus galėjo susiklostyti ir kitaip.
Jau pačioje mačo pradžioje pirmąjį įvartį iš toli smeigė D. Romanov, o kėlinio viduryje persvara buvo įtvirtinta po tikslaus L. Pečuro perdavimo-smūgio iš krašto. Paskutinę kėlinio minutę puikiai gynėjo klaida pasinaudojęs ir išbėgęs vienas prieš vartininką T. Chomičius nesuklydo ir į pertrauką komandos išėjo rezultatui esant 3:0.
Po pertraukos žaidimo tempas kiek nukrito, tačiau iš esmės vaizdas daug nepasikeitė – Viltis stengėsi gintis ir kontroliuoti kamuolį numušant žaidimo tempą, tuo tarpu Vidzgiris aktyviu presingu siekė išprovokuoti varžovų klaidas. Jų Viltis daug nedarė, o įpusėjus antrajam kėliniui rezultatas virto jau 4:0 po gražios komandinės ir kombinacinės atakos, kurios smaigalyje atsidūręs V. Pajarskas tiksliai pergudravo vartininką.
Likęs rungtynių laikas jau buvo daugiau mažiau tik formalumas. Įdomu ir tai kad jau kitą savaitę abi ekipos vėl susigrums LFF taurėje, tik šįkart šeimininkais bus jau Alytaus ekipa. Klausimas, kaip toks rungtynių rezultatas paveiks abiejų komandų žaidimą antrojoje akistatoje, tačiau tokios pačios Vilties pergalės tikėtis turbūt būtų naivu – visgi reikia tikėtis, jog Vidzgiris pasidarys atitinkamas išvadas ir žaidimo korekcijas, dėl ko žiūrovams bus tik įdomiau.