Iš viso „Vilties” istorijos archyvo pamename, jog komanda visais sezonais antrąsias čempionatų dalis sužaisdavo geriau. Ne išimtis ir šiemet. Klubas po vasaros pertraukos sustiprėjo, o ir apie savo užmojus parodė praėjusį pirmadienį, kuomet net 12:2 sutrypė „Užupio” ekipą. Taigi nors galimybės laimėti III lygą jau tik teorinės, tai komanda išsikėlė sau uždavinį – nubausti pirmajame rate „Vilties” skriaudikus. Pirmieji kelyje – „Fakyrai”.
Rungtynių laikas ir vieta jau keisti tiek kartų, kad darosi panašu, jog „Fakyrai“ prisibijo savo varžovų ir strategiškai svarsto geriausius variantus, ne žaidybiniu atžvilgiu prisidėsiančius prie geresnio rezultato. Greičiausiai būtent dėl šitos pačios priežasties buvo pasirinktas ne LFF ar Fanų stadionas, o VPU, tikintis, kad kupstuota ir nelygi veja aikštės viduryje padės kovoje su varžovais.
Žinoma, tokie metodai ir praktika visuomet atrodo juokingai, kai komandos, nesugebėdamos apžaisti savo varžovų žaisdamos futbolą, imasi žodinių gudrybių, kapojimo per kojas, ar nepalankių aikščių išnaudojimo. Ir dar įdomiau – pirmąsias varžybas „Fakyrai“ būtent Fanų stadione įveikė savo varžovą, tad atrodytų, kad bijoti jų lygioje ir tvarkingoje aikštėje kaip ir nėra ko. Na, bet pasirinko šeimininkai tokią taktiką sekmadieniui, tai pasirinko, kad tik nebūtų paskui taip, kad patys sau duobę išsikasė.
„Viltis“ praėjusiame ture nušlavė savo varžovus „Užupį“ rezultatu 12:2, tačiau aš nebūčiau linkęs į tai žiūrėti taip optimistiškai – vis tik gynyba jų braškėjo, taip sakant, nevaikiškai, „Užupis“ net ir būdami mažumoje visai tvarkingas atakas rengė, o tiesiog daug primuštų įvarčių varžovams, daugiau negu pusvalandį žaidusiems mažumoje ir iš esmės esantiems kiek žemesniame lygyje – menka staigmena. Taip sakant, nesužavėjo per daug, tad dabar, kai teks susigrumti su stipresniu varžovu, paaiškės tikrasis jų pajėgumas. Na, gal dar ir ne tikrasis, kadangi tai tik antro rato pradžia, bet galėsime susidaryti tikrai labiau užtikrintą nuomonę apie jų žaidimą. „Fakyrai“, beje ir patys jau spėjo išbarstyti taškus – net 7:4 buvo priversti nusileisti savo varžovams ir Naujųjų Verkių. Tai buvo ne tik didžiausias praleistų įvarčių skaičiaus rekordas „Fakyrams“, bet ir labai skaudus smūgis psichologiškai.
Žinoma, į ir taip pakankamai intriguojantį susitikimą papildomo prieskonio įneš ir buvusių „Vilties“ komandos narių H. Kerušausko bei A. Ruškio pasirodymas, deja, Ruškys dėl viršyto geltonų kortelių limito, rungtynes galės stebėti jau tik nuo atsarginių suolelio.
Prieš šį principinį mačą kalbiname klubo vice-kapitoną Aleksą Stankevičių.
Aleksai, kitas mūsų varžovas – gana neblogai pažįstami „Fakyrai”. Kokią rungtynių eigą ir baigtį prognozuotum?
Pirmojo rato susitike žaidėme blankiai, varžovai mus nubaudė, tačiau bandysime atsirevanšuoti „Fakyrams”. Žinoma, teigiamai nuteikia tai, jog geriausias „Fakyrų” žaidėjas E. Tučinskis negalės padėti komandai, bet per daug tokių dalykų nesureikšminame bei varžovų jokiais būdais nenuvertiname, tačiau eisime į aikštelę tik dėl pergalės.
Ar esi patenkintas dabartiniu komandos žaidimu? Kur dar reikėtų labiausiai pasitempti?
Komandoje įvyko šiek tiek permainų, tačiau jos tik į gerą, komandos vidinis mikroklimatas yra puikus kaip ir komandos forma, esame daug geriau pasiruošę nei pirmame rate. Pasitempti visada yra kur, tiek individualiai visiems, tiek bendrai žaidžiant komandoje, tačiau manau daugiau dėmesio reiktų skirti žaidimui gynyboje bei sprendimo priėmimams, dažnai atliekame nereikalingus perdavimus arba paskubame, bet manau tai tik laiko klausimas, visgi turėjome pertrauką po pirmojo rato, o ir susižaist reikia komandai.
Kaip vertini komandos naujų narių įsiliejimą į komandą? Ar A. Ruškio ir H. Kerušausko netektys smarkiai paveiks mūsų žaidimą?
Nepaisant to, kad laiko visiems reikia įsivažiuoti, bet sakyčiau, kad naujokai puikiai įsiliejo į kolektyvą tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Manau, kad komanda sustiprėjo, komandos mikroklimatas sustiprėjo, tapome dar vieningesni, o Aivydui bei Hariui tai galime palinkėti sėkmės ir padėkoti už žaidimą „Viltyje”.
