„Viltis” jau pasiekė pirmojo rato pusiaukelę ir galima pamažu sakyti, kad komanda įsibėgėja. Pastaruoju metu ne tik skinamos pergalės viena po kitos, tačiau ir sugebama nepraleisti įvarčių bei išlaikyti „sausus” vartus.
Sekmadienio popietė, futbolas ir tobulas oras. Deja, ne futbolui. Bet kam kitam, bet ne futbolui. Kai praktiškai visas rungtynes kepina tiesioginiai saulės spinduliai, o net ir pavėsyje termometro stulpelis iššoka aukščiau 25 laipsnių, tai malonumo ant žaliosios vejos lakstyti nėra daug. Ir stebėję rungtynes turėjo puikią progą tuo įsitikinti, nes dėl to ir vaizdas iš šalies atrodė gerokai blankesnis. Kaip ten bebūtų, vis tik antrasis kėlinys lėmė, jog „Viltis“, kaip ir drįsta buvo prognozuoti, užbaigė „Navigatorių“ sėkmingą startą, tad pastarieji buvo priversti pirmąkart šiame sezone pajausti pralaimėjimo kartų skonį.
Rungtynes šeimininkai pradėjo būdami toli gražu ne stipriausios sudėties – trūko ne tik gynybos ramsčio S. Vitkausko, tačiau ir puolime itin naudingai žaidžiančio H. Kerušausko bei dar kelių atakas sustiprinančių ir drąsiai savo komandos draugus galinčių pakeisti žaidėjų. Tad, kitaip sakant, kai ilgo suolo reikėjo labiausiai žaidžiant tokiame karštyje, jo smarkiausiai ir trūko. „Navigatorių“ atsarginių žaidėjų suolas taip pat buvo neką ilgesnis, tad šiuo atžvilgiu pranašumo nei vieni, nei kiti neturėjo. Žinoma, atitinkamai klostėsi ir pirmasis kėlinys – abi komandos judėjo labai vangiai ir sunkiai, o didelis karštis, atrodė, tiesiog išmušė norą žaisti iš abiejų komandų. Todėl daugiausia kamuolys buvo laikomas arba savoje aikštės pusėje neskubant jį įžaisti, arba tiesiog aikštės viduryje, stengiantis sulaukti varžovų klaidų.
„Navigatoriai“ dar kelis kartus mėgino kiek pagreitinti žaidimą kraštais ar ilgesniais perdavimais kontratakų metu, tačiau „Vilties“ gynyba plyšius spėdavo laiku užkamšyti, tad apie progas svečiai pagalvoti nelabai ir turėjo šansų. Šeimininkų ekipa taip pat sunkiai priartėdavo prie savo varžovų vartų, tačiau kėliniui persiritus į antrąją pusę, atakas užbaigdavo vis arčiau savo varžovų baudos aikštelės. „Viltis“ turėjo ir kelias potencialiai pavojingas atakas ir išvedimus į smūgiui palankias pozicijas, tačiau smūgiuotus kamuolius arba sėkmingai susirinkdavo vartininkas, arba jie skriedavo netiksliai, arba puikiai juos blokuodavo „Navigatorių“ gynėjai. Tiesa, vienos iš atakų metu buvo išvestas A. Ruškys, tačiau po jo smūgio kamuolys atšoko nuo virpsto. Abi komandos dar apsikeitė keliomis nereikšmingomis pusprogėmis, tačiau pirmasis kėlinys taip ir baigėsi – 0:0.
Antrojoje pirmojo kėlinio pusėje kiek pradėjusi ryškėti „Vilties“ persvara jau buvo aiškiai juntama antrajame – pailsėję žaidėjai žymiai aktyviau pradėjo savo veiksmus puolime, o netrukus ir išdirbo pirmąjį įvartį. Nesusikalbėję „Navigatorių“ gynėjai vienas kitam mėgino perduoti rizikingą perdavimą, tačiau jį puikiai nuskaitė T. Chomičius ir perėmęs kamuolį jį prasimetė link vartų. Potencialiai į smūgio poziciją bėgančiam „Vilties“ puolėjui to padaryti neleidžia K. Maželis – jis ranka sužaidžia ties baudos aikštelės linija ir lieka nubaustas geltona kortele. Baudinį stojo mušti A. Ruškys, kuris stipriu smūgiu į vartininko kampą jį sėkmingai nuginkluoja – 1:0.
„Viltis“ jau turi ką ginti, tad tvarkingai rikiuoja savo gynybines linijas ir kantriai kuria savo atakas. Tuo tarpu „Navigatoriams“ tą daryti sekėsi žymiai sunkiau: visas rungtynes etatinis lyderis M. Bajoriūnas buvo praktiškai nematomas, o judrūs ir techniški centro saugai bei protarpiais pasijungiantys krašto žaidėjai nesugebėdavo sėkmingai užaštrinti atakų. Svečiai vis tik sugebėjo sukurti bene vienintelę progą būtent iš krašto perdavus kamuolį į priekį centro puolėjui, tačiau kiek per stiprų perdavimą pavijęs puolėjas prieš save jau išvydo „Vilties“ vartininką, tad pirstais smūgiuotą kamuolį gerai poziciją užsiėmęs vartų sargas atrėmė. Po šio šalto dušo „Viltis“ visiškai atgijo, tad sugebėjo sukurti dar bene 3 100% progas prie varžovų vartų maždaug 10 minučių tarpe, tačiau smūgiuoti tiksliai vis nepavykdavo.
Ledus pagaliau pralaužė T. Chomičius, kuris išvestas į priekį dešiniuoju kraštu užsikirto kamuolį į centrą, o iš ten tiksliu smūgiu kaire koja padvigubino rezultatą. Žaidimas smarkiai nesikeitė, o rungtynių pabaigoje tas pats T. Chomičius įtvirtino ir dublį – po puikiai ir stipriai pakelto kampinio sugebėjo atsilaisvinti nuo gynėjo ir galva nukreipė kamuolį į tolimąjį vartų kampą. Užtikrinta ir pelnyta šeimininkų pergalė, su kuria tikrai garbingai žaidę „Navigatoriai“ ir sveikino savo varžovus po varžybų.
„Viltis” įvarčio lygoje nepraleidžia jau 4 rungtynes iš eilės, o tai viso yra apie 390 minučių. Galima būtų užduoti klausimą – kiek dar tęsis šioji serija ir kiek dar ekipos gynėjai bei vartininkas išlaikys šaltus nervus ir rungtynėse neutralizuos bet kokį varžovo išpuolį? Tikėkimės, jog dar labai ilgai…

STATISTIKA


„Viltis” – „Navigatoriai” MOTM – Tomas Chomičius. Tomas šiose rungtynėse pagaliau persilaužė. Iš praėjusio sezono dauguma ekipos gerbėjų yra pratę puolėją matyti „bombarduojant” varžovų vartus po 3 ar net daugiau sykių per mačą, tačiau šiemet tenka susitaikyti su tuo, jog varžomės nebe prieš IV lygos gynėjus. Tačiau Tomas pirmajame kėlinyje praradęs nemažai kamuolių, o antrajame neišnaudojęs dviejų 100%-inių progų – supyko ir mačo pabaigoje, per paskutines 20 minučių įsirašė dublį į savo sąskaitą. Viso kolektyvo vardu tikimės, jog nuo 6-ojo turo įvarčiai dabar pasipils, tarsi iš rusiško automato.