Viltis sezoną užbaigė lygiosiomis 2:2 su apačioje žengiančia Nevėžio B ekipa. Nors prieš mačą tikrai neatrodė, kad rungtynės gali būti bent kažkiek įdomesnės ar įtemptos, ypač atsiminus pirmojo rato rungtynes Kėdainiuose, kur Nevėžio B ekipa daug šansų neturėjo.
Tačiau čia situacija buvo smarkiai kitokia – svečiai atsivežė kovinę sudėtį su atitinkamai papildomais žaidėjais iš savo pagrindinės komandos, tad jų žaidimas buvo gerokai įdomesnis ir kokybiškesnis. Tai suteikė papildomos motyvacijos ir noro ir patiems Vilties žaidėjams – antrajame rate vilniečiams aiškiai trūko lygiaverčių sparingo partnerių, o ir sudėties atžvilgiu paskutiniu metu ekipa retai kada rungtyniaudavo savo pajėgiausia sudėtimi.
Rungtynės prasidėjo aktyviu Vilties spaudimu ir kamuolio kontrole varžovų aikštės pusėje, tačiau varžovai iškart atsakė keliomis pavojingomis kontratakomis, kurių viena būtent ir pasibaigė įvarčiu po perdavimo iš krašto į baudos aikštelę. Per likusį pirmojo kėlinio laiką Viltis ir toliau intensyviai atakavo ir kūrė nemažai progų pasižymėti, tačiau nuostabiai žaidęs Nevėžio vartininkas ne kartą gelbėjo savo komandą. Rezultatą išlyginti pavyko tik antrajame kėlinyje, o dar po kelių minučių pavyko jį ir persverti – Viltis ir toliau sau būdingu poziciniu žaidimu sėkmingai kūrė vieną progą po kitos ir pagaliau porą iš jų sėkmingai užbaigė. Tiesa, ilgai tuo džiaugtis neteko, nes svečiai neilgai trukus uždirba 11 metrų baudinį ir rezultatą vėl lygina. Per likusį laiką Viltis vėl dominavo ir sugebėjo sukurti dar kelias nuostabias progas pasižymėti, tačiau sėkmė ir kartais meistriškumo ar šaltakraujiškumo trūkumas vis pakišdavo šeimininkams koją: ir 11 metrų baudinio nepavyko įmušti, ir į principe tuščius vartus kelis kartus nesėkmingai smūgiuota, ir ne kartą pritrūkdavo vos kelių centimetrų iki įvarčio. Nepaisant to, kad rungtynės baigėsi taip ir nepakitusiu rezultatu 2:2, panašu, kad abi komandos bent jau sugebėjo iš rungtynių išsivežti teigiamų emocijų ir bent jau gerai praleistą laiką.