Dvi savaitės be futbolo nepraėjo šuniui ant uodegos. Tuo tarpu kai SFL teisėjai šventė ir mokėsi pažinti laikrodžio rodomus duomenis, “Viltis” treniravosi ir įnirtingai ruošėsi principinei dvikovai prieš “Olimpijos” vienuolikę.
Rungtynėse privalėjome verstis be daugybės žaidėjų, galėjusių ženkliai prisidėti, siekiant pergalės. Todėl šiam mačui registravome neįprastai mažai – vos 13 futbolininkų.
Nuo pat susitikimo pradžios kamuolio kontrolė priklausė “Vilčiai”. Su kiekviena prabėgusia minute ta kontrolė darėsi vis nepadoresnė. Svečiai didžiąją pirmojo kėlinio dalį aštuonis savo futbolininkus paliko atsimušinėjimui. Pastarieji gan siaurai susispaudę ties baudos aikštelės prieigomis, naikino bet kokią “Vilties” pavojingesnę ataką.
“Olimpija” pasirinko tvirtą ir nekeičiamą mačo taktinį išsidėstymą. Žaidimo tikslas buvo neutralizuoti visus “Vilties” aštrius perdavimus ties baudos aikštelės ribomis. Ką mes veikėme ties aikštės viduriu ar savo aikštės pusėje “Olimpijai” nebuvo įdomu, todėl gynybinį futbolą propaguojanti komanda, galime teigti, atvažiavo lygiųjų.
Aikštės šeimininkams pirmąjį kėlinį trūko aštrumo. Daug perdavimų, atakos tiek iš kairės, tiek iš dešinės. Tačiau to paskutinio “paso” pradžioje neišvydome. Žinoma, tvankus ir varginantis oras neleido abiem klubams demonstruoti savo geriausio futbolo, todėl mačas įsibėgėjo labai lėtai.
Pirmasis mačo įvartis krito kėlinio pabaigoje, kuomet aukštą saugų perdavimą krūtine baudos aikštelėje susistabdęs Vaidas švelniu, preciziškai tiksliu smūgiu išvedė “Viltį” į priekį.
Antroje susitikimo dalyje vaizdas nesikeitė. “Olimpija” atsimušinėjo, “Viltis” kūrė, kombinavo, darė viską, jog padidinti ir taip trapią minimalią persvarą. Ilgai laukti antrojo įvarčio nereikėjo. Po analogiško aukšto perdavimo į baudos aikštelę, tas pats Vaidas galva pasiuntė kamuolį į varžovų vartų tinklą. 2:0 ir jau kiek ramiau.
Antroje mačo dalyje “Viltis” turėjo ne vieną puikų šansą persvarą paversti solidesne, tačiau tiek Haroldo, tiek Pauliaus ir Domo ar Igno realizacija reikiamu momentu sušlubavo.
Priešininkams šioje dvikovoje praktiškai nieko pavojingo sukurti taip ir nepavyko. “Viltis” visas rungtynes vadžias laikė savo rankose. Kamuolio kontrolė šiose rungtynėse žvėriška persvara priklausė mums. Neabejotinai ji siekė daugiau nei 75% viso laiko. “Vilties” smūgiai į vartus taip pat, kone, trigubai lenkė svečių atliktus smūgius.
Kas įdomiausia, jog po labai ilgo laiko pavyko išlaikyti “sausus vartus”, kas, kaip žinia, šį sezoną mūsų stovykloje yra ypatingai retas atvejis. Dar įdomiau, jog “Olimpija” per šiemet jau sužaistas 180 minučių tarpusavyje, dar nė karto nesugebėjo įmušti “Vilčiai”. Tikėkimės antroje sezono dalyje išlaikysime šią puikią tradiciją.
