“Viltis” artėja SFL D2 diviziono pirmenybių antrojo rato pusiaukelės link. Pirmieji sužaidę 15-ojo turo varžybas, užsitikrino sau laisvą savaitgalį ir galėjo visą dėmesį skirti Lietuvos krepšinio rinktinės kovoms. Užbėgant įvykiams už akių, centrine turo dvikova tituluotos rungtynės, baigėsi taip kaip ir pirmajame rate, taikiai 1:1.
Susitikimas prasidėjo atsargia žvalgyba. Dėl didesnės kamuolio kontrolės dar teko pasigalinėti. Dažniausiai visi “Vilties” varžovai atiduodavo kamuolį mums ir atsitraukdami sakydavo: “Jūs žaiskit, mes ginsimės”. Tuo tarpu “Snoras” nebuvo itin draugiški ir atiduoti mums kamuolio neturėjo nė menkiausio noro.
Jau pačio susitikimo pradžioje tolimu ir stipriu smūgiu nuginklavo mūsų vartus. 0:1 ir “šaltas dušas” nė nespėjus reikiamai apšilti. Tuoj po šio kurioziško įvarčio, iniciatyvos ėmėmės mes. Pavojingos atakos sekė viena po kitos.
Nebūdingai mums, pavojingi buvome ir po standartinių situacijų. Kaip tik po vienos iš jų krito ir išlyginamasis įvartis. Jį galva pelnė mūsų rezultatyviausias gynėjas Valdas. Antroje pirmojo kėlinio pusėje žaidimas išsilygino ir nieko pernelyg pavojingo užfiksuota nebuvo.
Antrasis kėlinys kiek labiau priklausė “Snorui”. Galutinai išsiderinus “Vilties” gynybai, neatrodėme taip užtikrintai ir tądien galėjome dėkoti panelei “Fortūnai”, jog antrojoje susitikimo dalyje nepraleidome daugiau įvarčių.
“Snoras” atakavo daug ir pavojingai. Jaunieji priešininkai kartą net sudrebino “Vilties” vartų skersinį. Kartą nuo įvarčio gelbėjo ir mūsų vartų sargas Kristupas.
Taigi, netrukus teisėjas Kundrotas finaliniu švilpuku paskelbė, jog 90 minučių baigėsi, švieslentėje degant dviems vienetams. Abi ekipos įsirašė po tašką į bendrą įskaitą, paspaudė varžovams rankas ir išsiskyrė taikiai.
Šansai būti trejetuke, likus dar 7 rungtynėms nėra maži, todėl kiekvienose rungtynėse “Viltis” privalo išlaikyti maksimalų susikaupimą. Artimiausias varžovas – “Visinčia”, D2 diviziono vienvaldžiai lyderiai.
Šių varžybų nuotraukos.
