Po sėkmingos antrojo rato pradžios „Viltis” kaip niekad gali būti patenkinta dabartine situacija. 12-ame ture pasiekta rekordinė pergalė, o iki tol buvęs pagrindinis konkurentas „Viesulas” pralaimėjo „Trivarčiui”. Tačiau apie tai kiek vėliau, o dabar trumpam grįžtame prie „Interviu” skilties bei kalbiname vieną gynybos ramsčiu tapusių žadėjų Vaidotą Jarašių.
Vaidotai, kaip gimė tavo pažintis su futbolu? Kur esi žaidęs?
Draugystė su futbolo kamuoliu prasidėjo būnant maždaug penkerių metų, kai su draugais kieme pradėjome žaisti mini futbolą. Kadangi žaidimas gerokai „užkabino“, todėl nuo antros klasės pradėjau lankyti futbolo mokyklą gimtuosiuose Kuršėnuose. Ten sportavau iki pat mokyklos baigimo. Sėkesi pakankamai gerai, net buvau sulaukęs kvietimų prisijungti prie jaunučių rinktinės treniruočių stovyklų, tačiau dėl įvairių priežasčių nuvykti nepavyko. Įstojęs į universitetą atvykau į Vilnių, kur kurį laiką niekur nerungtyniavau, kol galiausiai atradau Sekmadienio futbolo lygą.
Kaip tavo keliai pasuko į Viltį?
Lygos kovose debiutavau atstovaudamas Euforijos gretose, kurioje tuo metu žaidė ir Paulius Bogdevičius „Bagdze“. Po kelių sezonų šioje ekipoje Pauliaus keliai pasuko į Viltį, o aš dar likau Euforijoje. Šioje komandoje buvo daug įvairių problemų, todėl nusprendžiau ieškoti naujo iššūkio. Susisiekęs su Pauliumi sužinojau, kad Viltis ieško naujokų, tad taip ir atkeliavau į komandą.
Vilties sudėtyje pradėjai kaip vidurio saugas, dabar žaidi gynybos viduryje. Kas tai lėmė? Kur labiau patinka?
Beveik visą karjerą rungtyniavau kairiojo krašto saugo pozicijoje. Panašioje pozicijoje pradėjau rungtyniauti ir Viltyje. Tačiau laikui bėgant tiek pats, tiek komandos vadovas „pajutom“, kad vertėtų išbandyti mane gynybos viduryje, kur rungtyniauti man visai patinka. Komandoje įvyko ir daugiau žaidėjų perstumdymų į kitas pozicijas, kurie, mano nuomone, tik sustiprino ekipą ir padėjo žaidėjams geriau atsiskleisti.
Tavo nuomonė apie Viltį. Ko joje trūksta ir ką pakeistum?
Nuo pirmųjų mano metų komandoje stebiu žymų ekipos progresą. Sustiprėjo ne tik Vilties sudėtis, bet ir įsigijome naujas aprangas, treniruočių aprangų komplektą, naujų kamuolių, radome naujų rėmėjų, didiname gerbėjų būrį socialiniuose tinkluose, rungtyniaujame ir treniruojamės gerame stadione. Visa tai rodo, kad klubas juda tinkama linkme. Manau, kad didelių pokyčių ekipai nereikia, kadangi visos grandys veikia tikrai gerai. Tiesa, jeigu Viltis toliau progresuos taip greit ir rodys tokius pat sėkmingus rezultatus, patekus į aukštesnį šalies divizioną tektų pasistengti dar labiau.
Viltis po 5 metų. Kokia ji bus, kur žais?
Žvelgiant į ateitį, manau, kad viskas priklausys nuo to, ar pavyks išlaikyti ekipos branduolį. Esu įsitikinęs, kad komandos rezultatai gerėja dėl to, kad Vilties sudėtis susistygavo, sumažėjo atvykstančių ir išvykstančių žaidėjų rotacija, todėl vis geriau jaučiame vienas kitą. Rezultatų prasme neabejoju, kad šiemet iškopsime į aukštesnį divizioną, o kaip bus toliau prognozuoti nesiryžčiau.
Tavo mėgstamiausia komanda? Kodėl?
Daugelis tikriausiai žino, kad mano mėgstamiausias klubas yra „Barcelona“. Šios ekipos žaidimą stebiu jau daugiau nei 10 metų ir palaikau ją, kad ir kokiuose turnyruose ji dalyvautų ir kokius rezultatus demonstruotų. Džiugu, jog ir Viltis propaguoja panašų žaidimo stilių, remdamasi tiksliais trumpais perdavimais, nuolatiniu varžovų spaudimu. Jei kalbėtume apie Lietuvos čempionatą, tai mano favoritas yra Vilniaus „Žalgiris“. Labai džiaugiuosi, kad šiemet vilniečiai pasiekė puikių rezultatų ne tik vietiniame fronte, bet ir Europoje.
