Vėlų žolinių pirmadienį Nemenčinėje, “Viltis” pradėjo savo antrąją sezono dalį. Ją pradėjo įprastai – SFL taurės aštuntfinalio rungtynėmis, kurios šįkart žadėjo ypač daug intrigos ir nenuspėjamų įvykių ne tik futbolo aikštėje, bet ir už jos ribų.
Pirmoji šių dviejų ekipų akistata šiemet baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis 3:3. Panašaus rezultato dauguma tikėjosi ir taurės mače. Baigtis vis tik ir buvo ta pati, tačiau įvarčių išvydome žymiai mažiau.
Nuo pat pirmųjų rungtynių minučių aikštėje jautėsi įtampa. Abu klubai puikiai žinojo rungtynių svarbą ir pernelyg grasinti priešininkų vartams neskubėjo. Pirmojoje susitikimo dalyje aktyvesni buvo šeimininkai. Jų aukšti perdavimai puolėjams ne vieną ir ne du kartus vertė paplušėti “Vilties” vartų sargą Kristupą.
Taip ir baigėsi pirmos 45 minutės. Po kurių Nemenčinės stadione susirinkę žiūrovai švieslentėje matė žybsinčius du nuliukus. Tiesa, galima drąsiai pripažinti, jog “Viltis” pirmoje dalyje toli gražu nežibėjo. Visiškai atiduotas aikštės vidurys ir tik reta kontrataka karts nuo karto praskaidrinanti mūsų gerbėjų nuotaikas.
Antrajame kėlinyje vaizdas pernelyg nesikeitė. Atakavo “Carlsberg”, tačiau “Viltis” pamažu didino apsukas. Ir staiga prisiminėme savo didžiausią siaubą – standartines padėtis, nuo kurių gintis visais laikais turėjome bėdų. Šis kartas nebuvo išimtis.
Po trijų pakartotinų kampinių prie “Vilties” vartų, trečiojo metu “carlsberginis” ranka pelno įvartį ir išveda savo komandą į priekį. Gaila, tačiau taisyklių pažeidimo nematė nė vienas iš trijų arbitrų.
Po praleisto įvarčio “Viltis” pradėjo žaisti. Galėjome išvyti ir po 5 ir po 10 perdavimų vienos atakos metu, tačiau aštrumo priekyje vis dar trūko. Kėlinio viduryje atlikome keistoką ir netikėtą žaidimo pakeitimą. Neturėdami ko prarasti, į kairiojo puolėjo poziciją metėme Vilių. Pastarasis savo sprogstamu greičiu ir tvirtu smūgiu iškart kėlė problemas varžovų aikštės pusėje.
Kaip tik po saugų perdavimo Viliui, šis atliko ilgą spurtą link baudos aikštelės, kur jo skersuotą kamuolį jau “uždarė” Mindaugas. 1:1 ir žaidimas prasideda iš naujo.
Per likusį laiką atakavo abi ekipos. Tačiau jau buvo likę per mažai jėgų, jog kiek rimtesnis pavojus baigtųsi įvarčiu. Taigi 11m. baudiniai.
Šioje loterijoje, kaip žinia, labiau sekėsi mums. Sėkmingai juos realizavus Hariui, Pauliui, Viliui ir Mindaugui, o Kristupo dėka atremti netgi du baudiniai leido “Vilčiai” švęsti istorinę pergalę.
Per daugiau nei trijų metų klubo istoriją “Viltis” antrą kartą patenka į SFL taurės ketvirtfinalį. Prieš porą sezonų būtent šioje turnyro stadijoje po 11m. baudinių serijos nusileidome “Viesulo” ekipai. Tikėkimės šį kartą sėkmė šypsosis labiau ir bilietą į išsvajotąjį pusfinalį iškovosime šiek tiek lengviau.
“Vilties” būsimi varžovai paaiškės po “Legiono” ir “Visinčios” klubų akistatos.